Oršos mūšis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 21:
[[Vaizdas:Medal_Battle_of_Orsha.jpg|thumb|305px|Medalis „Oršos mūšiui – 500 metų. (1514–2014)“. Autorė: dailininkė [[Lina Kalinauskaitė]] ]]
 
'''Oršos mūšis''' – mūšis, įvykęs [[1514]] m. [[rugsėjo 8]] d., tarp [[LDK|Lietuvos didžiosios kunigaikštystės]] ir [[Maskvos didžioji kunigaikštystė|Maskvos didžiosios kunigaikštystės]] kariuomenių, netoli [[Orša|Oršos]] (dabartinė [[Baltarusija]]). Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė, vadovaujama etmono [[Konstantinas Ostrogiškis|Konstantino Ostrogiškio]], sumušė [[Ivanas Čeliadninas|Ivano Čeliadnino]] vadovaujamą Maskvos kariuomenę.
 
LDK ir jos kariuomenės samdiniams vadovavo [[Konstantinas Ostrogiškis]], kuris jau buvo pasižymėjęs ankstesniuose mūšiuose. Manoma, kad LDK ir jos samdinių (lenkų, vokiečių) kariuomenė galėjo siekti iki 30 tūkstančių. Maskvos kariuomenei buvo paskirtas vadovauti [[Ivanas Čeliadninas]]. Dėl maskvėnų kariuomenės dydžio nesutariama, spėjama kad ji galėjo siekti iki 80 tūkstančių. Lietuvių kariuomenei pavyko užimti maskvėnų stovyklą ir paimti daug belaisvių. Nepaisant taktinės pergalės strateginė mūšio reikšmė buvo nedidelė, nes lietuvių ir lenkų karo žygio tikslas - atsikovoti prieš mėnesį Maskvos užimtą Smolenską - nebuvo pasiektas. Po šio mūšio [[imperatorius Maksimilijonas I]] vienašališkai nutraukė prieš Lenkiją sudarytą sąjungą su Maskva.
 
== Mūšio priešistorė ==
Tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos kuris laikas tęsėsi varžymasis, kuris pasireiškė daugybe nuo XV a. pabaigos vykusių konfliktų. Abi valstybės siekė valdyti rusiškąsias žemes.
 
XVI a. pradžioje sustiprėjusi Maskvos didžioji kunigaikštystė ėmė ieškoti pretekstų užpulti LDK, teigdama, kad joje vyksta tariamas stačiatikių diskriminavimas ir prievartinis katalikybės diegimas. 1512 m. prasidėjo [[LDK-Maskvos karas (1512–1522)|LDK-Maskvos karas]], o 1514 m. liepos mėnesį maskvėnai apsupo ir 31 d. užėmė svarbiausią rytinį Lietuvių forpostą [[Smolenskas|Smolenską]]. Kilo būtinybė sustabdyti rusų kariuomenę, besiveržiančią į Lietuvos gilumą. 15 tūkstančių karių LDK kariuomenė, papildyta 14 tūkstančių Lenkijoje pasamdytų raitelių ir 3 tūkst. samdytų pėstininkų, išžygiavo iš Vilniaus link Maskvos.