|
[[Vaizdas:BoletusGrzyby edulisPasaż ltNatoliński w Warszawie.jpg|thumb|200px|Tikrinis baravykas (''Boletus edulis'') –surūšiuoti valgomasisvalgomieji grybasgrybai]]
'''Valgomieji grybai''' ({{en|edible mushroom}}) – [[Grybai|grybai]], tinkami vartoti maistui. PagalMaistine sudėtį ir [[Baltymai|baltymų]] kiekįverte jie artimi mėsai, todėl kai kuriose šalyse vadinami „augaline mėsa“. [[Grybai|Grybuose]] nėra [[Chlorofilas|chlorofilo]], jie negali neorganinių rugščiųrūgščių paversti organinėmis, kaip augalai. Grybai, panašiai kaip ir gyvūnai, vykstantVykstant [[Medžiagų apytaka|medžiagų apytakos]] procesam,procesams pagamina [[Šlapalas|šlapalą]], o jų [[glikogenas]] yra krakmolo tipo. JisTai būdingasbūdinga tik gyviemsgyvūnams ar kitiems gyviesiems organizmamorganizmams.
Lietuvoje auga apie 350 rūšių valgomųjų grybų. Iš jų apie 100 rūšių yra gero ar priimtino skonio, tačiau intensyviai renkama apie 20 rūšių.
Grybuose, ypač senuose, atsiranda maistui netinkamų, net nuodingų medžiagų: [[Aminai|aminų]], [[Amidai|amidų]], šlapalo ir kt. Dėl to maistui patariama naudoti tik jaunus grybus. ▼
Teigiama, kad [[Lietuvos miškai|Lietuvos miškuose]] valgomų grybų randama ~350 rūšių, maždaug ~100 rūšių yra gero skonio. Tačiau iš tiesų renkama tik ~20 rūšių.
== Maistinė vertė ==
GrybaiGrybuose vitaminų turi nedaug, bet gausuyra [[Baltymai|baltymų,]] ir [[Aminorūgštys|aminorūgščių,]]. mineraliniųMineralinių medžiagų kiekiu nenusileidžiadažnai prilygsta vaisiams irar daržovėms, o [[Fosforas|fosforo]], [[Kalcis|kalcio]] ir [[Kalis|kalio]] kiekiu – mėsai.<br>
Daugiausiai maistingųjų medžiagų yra grybo [[Kepurėlė|kepurėlėje]], mažiau – [[Grybo kotas|kote]]. <br>▼
ŠiaipŠviežiuose grybaigrybuose nekaloringivanduo sudaro apie 84–95% masės, tačiau4–6% – prastai ar visiškai neįsisavinami junginiai (pvz., [[Chitinas|chitinas]]), tad švieži grybai mažai kaloringi, džiovinti – žymiai kaloringesni (pvz., [[Tikrinis baravykas|baravykai]] apie du kartus kaloringesni už žuvį, maistingesni už kiaušinius, dešrą, jų sultinys triskart kaloringesnis už mėsos sultinį ). ▼Suvalgius 100 g [[Paprastasis kelmutis|kelmučių]] ({{La|Armillaria mellea}}) organizmas gauna [[Varis|vario]] ir [[Cinkas|cinko]] paros normą.
▲Daugiausiai maistingųjų medžiagų yra grybo [[Kepurėlė|kepurėlėje]], mažiau – [[Grybo kotas|kote]].
▲Šiaip grybai nekaloringi, tačiau džiovinti [[Tikrinis baravykas|baravykai]] du kartus kaloringesni už žuvį, maistingesni už kiaušinius, dešrą, jų sultinys triskart kaloringesnis už mėsos sultinį.
▲Grybuose,Senuose ypač senuose,grybuose atsiranda maistui netinkamų , ar net nuodingų medžiagų: [[Aminai|aminų]], [[Amidai|amidų]], šlapalo ir kt. Dėl to maistui patariamarekomenduojama naudoti tik jaunus grybus.
Grybai turi daug vandens (84–95%) ir nemažai blogai arba visai neįsisavinamų medžiagų – apie 4–6% (pavyzdžiui, [[Chitinas|chitino]]).
== Nuorodos ==
| 