Žaibas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
S Atmestas 5.20.214.95 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Powermelon keitimas) Žyma: Atmesti |
||
Eilutė 2:
'''Žaibas''' – natūrali gamtinė elektros iškrova, įvykstanti [[audra|audros]] metu tarp debesų ar tarp žemės ir debesų. Matomą žybsnį lydi trenksmas ([[
Žaibas gali trenkti arba iš vieno [[debesis|debesies]] į kitą, arba iš debesies į žemę, bet dažniausiai – iš debesies į žemę. Žaibai gali susidaryti ir didelio miško [[gaisras|gaisro]] ar [[ugnikalnis|ugnikalnio]] išsiveržimo metu atsiradusiuose dulkių debesyse.
Žaibą sukelia debesų elektrinė [[poliarizacija]], kurios metu apatinė debesies dalis įsielektrina neigiamai, o viršutinė – teigiamai. Formuojantis žaibui, iš debesies link žemės trenkia pirminė debesies iškrova, o jai priešpriešais – pirminė žemės iškrova. Šios iškrovos ([[jonizacija|jonizuoto]] oro takai), palyginus su vėlesniais reiškiniais, yra beveik nematomos. Joms susitikus, srovė daug kartų padidėja, ir trenkia antrinė, ryškiai matoma iškrova, kuri paprastai ir yra vadinama žaibu.
Dauguma (apie 95 %) žaibų yra vadinamieji neigiami žaibai, trenkiantys iš žemės atžvilgiu neigiamai įkrautos apatinės debesies dalies. Dauguma tokių žaibų trunka apie ketvirtį [[sekundė]]s, [[įtampa]] juose siekia 100 megavoltų, [[elektros srovė]] – apie 60 – 170 kiloamperų. Pavyko užregistruoti net 290 kA. Vidutinio žaibo energija siekia apie 250 kW/h (900 MJ), išskiriama šviesos, šilumos ir garso pavidalu.
Žaibo viduje [[temperatūra]] apie penkis kartus aukštesnė nei [[Saulė]]s paviršiuje. Jei žaibas trenkia į [[smėlis|smėlį]], šis išsilydo, suformuodamas „Perkūno strėles“ – [[fulguritas|fulguritus]].
Labai retai (apie 5 % atvejų) pasitaiko teigiamas žaibas, trenkiantis iš aukščiau esančios žemės atžvilgiu teigiamai įkrautos debesies dalies. Tai daug stipresnis žaibas, kurio metu srovė siekia 300 kiloamperų (apie dešimt kartų daugiau) ir įtampa gali viršyti vieną gigavoltą (milijardą voltų). Teigiamas žaibas taip pat ir trunka daug ilgiau (iki keleto sekundžių). Teigiamo žaibo metu generuojamas stiprus labai žemo (3-30 Hz) ir žemo (3-30 kHz) dažnio [[radijo bangos|radijo bangų]] spinduliavimas.
eilutė 32 ⟶ 41:
== Kai žaibas trenkia į žmogų ==
Statistika skelbia, jog žaibas tiesiai į žmogų trenkia palyginti retai. Tačiau, jei esate tam tikrose vietose, jo poveikio išvengti praktiškai neįmanoma. Dažniausiai žaibo aukomis tampa stovėjusieji šalia medžio ar vandens telkinio. Dažnai ant žemės be sąmonės randamas žmogus būna smarkiai apdegęs. Žaibas akimirksniu perskrodžia žmogaus kūną, palikdamas įeinamąjį ir išeinamąjį nudegimus. Dažniausiai žaibas į kūną patenka per liemenį ar kitą viršutinę kūno dalį, o išeina per kojas. Žaibo smūgis gali pažeisti vidaus organus, raumenis, gali lūžti kaulai, pažeidžiamas stuburas. Traumos metu raumenyse išsiskyrusios medžiagos gali staiga sutrikdyti inkstų veiklą. Žaibas pažeidžia smegenis, todėl jos nebeįstengia kontroliuoti kvėpavimo, ir žmogus pradeda dusti. Dauguma nukentėjusiųjų praranda sąmonę arba ji pritemsta (atsigavus neatsimena, kas įvyko). Atgaivintam žmogui gali būti sunku pajudinti kojas, sunkiausiais atvejais gali išsivystyti nuolatinis kojų paralyžius. Kartais prarandama
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
== Nuorodos ==
{{commonscat|Lightnings}}
* [http://www.meteo.lt/ivair_perkunija.php Kaip elgtis perkūnijos metu]
* [http://www.sveikaszmogus.lt/index.php?pagrid=savaites_tema&veiksmas=ziureti&id=49 Pavojingo žaibo poveikio galima išvengti]
[[Kategorija:Meteorologiniai reiškiniai]]
[[sv:Åska#Blixten]]
| |||