Birutė Pūkelevičiūtė: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Birutė Pūkelevičiūtė''' (g.1923 m. rugpjūčio 12 d. [[Kaunas|Kaune]], m.2007 m. rugsėjo 21 d.) poetė, romanistė, aktorė.

 

== Kūryba ==

1957 m. scenai pritaikė ir režisavo [[Kazys Boruta|K. Borutos]] „Baltaragio malūną“, 1958 m. pastatė [[Balys Sruoga|B. Sruogos]] „Milžino paunksmę“, paruošė ir režisavo pirmąsias lietuviškų vaidinimų plokšteles.

B.Pūkelevičiūtė debiutavo eilėraščių knyga „Metūgės“ (1952). Rašytoja išleido romanus „Aštuoni lapai“ (1956), „Rugsėjo šeštadienis“ (1970), „Naujųjų metų istorija“ (1974), „Devintas lapas“ (1982), apsakymų bei apybraižų rinkinį „Marco Polo Lietuvoje“ (1982), poemų knygą „Atradimo ruduo“ (1990).

Rašytoja parašė eiliuotų pasakų vaikams: „Daržovių gegužinė“ (1973), „Kalėdų dovana“ (1973), „Peliukai ir plaštakės“ (1973), „Klementina ir Valentina“ (1974), „Skraidantis paršiukas“ (1974), straipsnių apie išeivijos teatrą bei literatūros klausimais.<ref>[https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/mire-poete-ir-prozininke-birute-pukeleviciute.d?id=14474891 DELFI.lt]</ref>

Paruošė ir režisavo pirmąsias lietuviškų vaidinimų plokšteles. 1962 m. Čikagoje pastatė ir režisavo pirmąjį išeivijoje spalvotą garsinį filmą („Aukso žąsis“, 1965).

Nuo pat pirmojo eilėraščių rinkinio („Metūgės“, 1952) pasirodymo B. Pūkelevičiūtė ryškiai išsiskyrė savo originalumu, laisvamaniškumu ir feministinėmis tendencijomis. „Metūgės“ įtvirtino autorę kaip vieną savičiausių išeivijos poezijos autorių.

<ref>[http://www.tekstai.lt/tekstai/1-tekstai/541-pukeleviciute-birute Šiuolaikinės lietuvių literatūros antologija]</ref>