'''Podolės vaivadija''' ({{pl|Województwo podolskie}}) – [[1434]]-–[[1793]] m. – [[Lenkijos karalystės karūna|Lenkijos karalystės karūnos]] [[Mažosios Lenkijos provincija|Mažosios Lenkijos provincijos]] administracinis teritorinis vienetas. Sostinė [[Podolės Kamenecas]]. Vaivadijos teritorija šiuo metu padalinta tarp dabartinės [[Ukraina|Ukrainos]] Chmelnickio, Černivcių ir Vinycios sričių. Podolės vaivadija apėmė tik pusę istorinės [[Podolė]]s regiono (kita pusė priklausė [[Braclavo vaivadija]]i), todėl ji dar vadinama '''Vakarų Podolės vaivadija'''.
Vaivadija šiaurėje ribojosi su [[Voluinės vaivadija]], vakaruose su [[Rusios vaivadija]], rytuose su [[Braclavo vaivadija]], pietuose su [[Moldovos kunigaikštystė|Modovos kunigaikštyste]]. ATR senate vaivadija turėjo du [[Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnai|Senato pareigūnus]]: [[Vaivada|vaivadą]] ir [[Kaštelionas|kaštelioną]].
== Istorija ==
Podolės vaivadija buvo sukurta 1434 m. iš čia egzistavusios Podolės kunigaikštystės, kuri savo ruožtu suformuota 1363 m., kuomet [[LDK]] prisijungė Podolės regioną. 1430 m. kunigaikštystę po karo su [[Švitrigaila]] prisijungė [[Lenkijos karalystė]], kuri po trejų metų įvykdė administracinę reformą ir ją pavertė vaivadija. Kadangi LDK neatsisakė savo teisių į vaivadijos teritorijas, jos priklausomybė Lenkijai dar kartą buvo patvirtinta 1569 m. [[Liublino sutartis|Liublino sutartimi]]. Ji priskirta administruoti Mažosios Lenkijos provincijai.
XVI a. vaivadijoje buvo 37 miestai, 1578 m. 650 kaimai. Vėliau kaimų skaičius mažėjo dėl nuolatinių [[krymo totoriai|krymo totorių]] antpuolių. 1672–1699 m. Podolę buvo užėmusi [[Osmanų imperija]], kuri čia sukūrė [[Podolės ejaletas|Podolės ejaletą]], labiausiai į šiaurę nutolusį savo imperijos administracinį vienetą. Tik 1699 m. Lenkijai pavyko susigrąžinti žemes ir atkurti vaivadiją.
Po [[Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|Antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo]] Podolė atiteko [[Rusijos imperija]]i, kuri čia sukūrė [[Podolės gubernija|Podolės guberniją]].
