Antanas Vytartas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas: smulkūs taisymai
Vilensija (aptarimas | indėlis)
Eilutė 19:
Atvykęs į naują parapiją į knygnešystę įtraukdavo vyrus ir moteris, nevengdamas jų prisaikdinti kovai už katalikybę. Būdinga tai, kad jo suburti knygnešiai net areštuoti nieko neišduodavo, mokėdavo baudas, keliaudavo į tremtį kaip kankiniai už tikėjimo laisvę, tikėdami, kad jų darbas yra šventas.
 
Lietuviškos spaudos atsiųsdavo kunigas [[Martynas Sederevičius]] iš [[Sudargas|Sudargo]], kunigas [[Marcijonas Povilas Jurgaitis]] iš [[Palanga|Palangos]], [[Juozas Ložinskis]], [[Dominykas Miklius]], [[Juozas Sakalauskas]], [[StanislovasStasys Neteckis]], [[Kazys Ceplinskis]] ir kiti. Platino ne tik maldaknyges, bet ir katalikiškas knygas, laikraščius. Įduodavo pažįstamiems jaunuoliams, kurie nuveždavo į [[Sankt Peterburgas|Peterburgą]] [[Juozas Zauka|Juozui Zaukai]]. Artimai bendradarbiavo su [[Serafinas Laurynas Kušeliauskas|Serafinu Laurynu Kušeliausku]], priklausė [[Martynas Sederevičius|Martyno Sederevičiaus]] slaptai knygnešių organizacijai. Kalėjimo ir tremties išvengė, nors daug kartų krėstas, tardytas, ne kartą mokėjo baudas.
 
Buvo vienas iš geresnių [[Žemaitijos vyskupija|Žemaitijos vyskupijos]] pamokslininkų. Per atlaidus [[Joniškis|Joniškyje]] pasakytame pamoksle knygnešius prilygino pirmųjų amžių krikščionybės kankiniams. Už tai sumokėjo baudą ne tik jis pats, bet ir Joniškio klebonas, kad pamokslo necenzūravo. Baudė ir kai sumažėdavo mokinių skaičius vietos pradinėse mokyklose, ir už važinėjimus be atskiro leidimo į kitas parapijas.