1921 m. Lietuvos-Latvijos sienos sutartis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S ~vid. nuorodos
Eilutė 20:
1918 m. lapkričio 18 d. Latvija paskelbdama [[Latvijos valstybės paskelbimas|šalies nepriklausomybę]], skirtingai nei Lietuva, nurodė valstybės sienas, kurios ėjo Kuršo gubernijos ribomis. 1819 m. caro [[Aleksandras I (Rusija)|Aleksandro I]] sprendimu, Palangos valsčius buvo atskirtas nuo Vilniaus gubernijos ir priskirtas Kuršo gubernijai. Toks sprendimas iš dalies buvo priimtas dėl Kuršo pirklių spaudimo carui, siekiant, kad būtų patogiau prekiauti su Vokietija per Klaipėdos kraštą. Todėl po nepriklausomybės paskelbimo Palangos kraštas buvo priskirtinas Latvijai.
 
Abiejų šalių pretenzijos buvo dar didesnės: A.[[Augustinas Voldemaras|Augustino Voldemaro]] ir šalininkų nuomone, Lietuva galėjo pagrįstai pretenduoti į [[Liepoja|Liepoją]] ir Latgalą su [[Daugpilis|Daugpilio]] miestu.<ref>1919 m. sausio 23 d. Lietuvos Ministrų kabinetas, F. 923, apl. 1, b. 24, psl. 225–228.</ref> Būta ir tokių užmojų, kaip [[Jonas Šliūpas|Jono Šliūpo]] vizija sudaryti bendrą baltiška kultūra pagrįstą Lietuvos ir Latvijos valstybę. Latviai taip pat netroško perduoti Lietuvai Palangos ir Šventosios, taip pat siekė užvaldyti Mažeikius, ir nenorėjo prileisti lietuvių prie Dauguvos upės.<ref name=":2">Lietuvos sienos. Lietuva: Baltos lankos, 2009. psl. 113.</ref> Latvijos poziciją taip pat dalinai veikė Lenkija, kuri tikėjosi ties Daugpiliu susijungti su Latvija, ir tikėjosi per Latvijos valdomą Palangą prieiti prie Klaipėdos krašto. Savotišku atsaku į J. Šliūpo projektą latviai 1921 m. pasiūlė projektą sujungti Latviją su Lietuva be Vilniaus krašto ir pavadinti Aistija su sostine Rygoje.<ref name=":2" />
 
[[1919]] m. Latvija siūlė Lietuvai vakarinės sienos liniją palei [[Šventoji (Baltija)|Šventosios]] upę iki pat jūros. Tokiu būdu Šventosios miestelis ir Būtingė būtų priskirti Latvijai. Lietuva savo ruožtu siekė platesnio priėjimo prie Baltijos jūros, dėl to įvyko teritorijų mainai. Pagal sienos sutartį Lietuva gavo pajūrio teritoriją iki Būtingės kaimo: vakarinė siena didele dalimi palikta eiti palei Šventosios upę, bet prie Baltijos jūros atsiskiria nuo upės pagal nutartą liniją.