Modernas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
S Atmestas Анатолий Колесников pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Zirzilia keitimas) Žyma: Atmesti |
||
Eilutė 8:
Įvairiose šalyse ši kryptis vadinta skirtingai. [[JAV]] modernas buvo vadinamas Tiffany stiliumi, pagal L.K. Tiffany pavardę, [[Prancūzija|Prancūzijoje]] – „art-nouveau“ (naujas menas) ar netgi „fin de siecle“ (pažodžiui „amžius pabaiga“), [[Vokietija|Vokietijoje]] – „jugendstil“ (jaunas stilius), pagal [[1896 m.]] įkurto iliustruoto žurnalo „Die Jugend“ pavadinimą, [[Austrija|Austrijoje]] „secessionsstil“,[[Anglija|Anglijoje]] „modern style“, [[Italija|Italijoje]] „liberty“ stiliumi ir taip toliau.
1860–1870 m. Europoje vyravo eklektiškas stilius, kuriam buvo būdingas prieš tai vyravusių meno krypčių detalių pakartojimas ir jų jungimas tarpusavyje. [[1880 m.]] menininkų darbuose pradėjo ryškėti naujos krypties požymiai, eklektikai priešpastatantys naujas meninės išraiškos priemones. Ryškiausiu moderno bruožu tapu kietų linijų ir kampų atsisakymas, pirmenybę teikiant švelnioms lenktoms linijoms.
Dažnai šios krypties atstovai naudojo augalinio ornamento formas. Modernas siekė tapti vientisu stiliumi, jungiančiu visus žmogaus aplinkos elementus. Dėl šių priežasčių minėtu laikotarpiu išaugo domėjimasis taikomąja daile: interjero [[dizainas|dizainu]], [[keramika]], [[vitražas|vitražu]], knygų [[grafika]]. Moderno plitimui daug įtakos turėjo Pasaulinės parodos, kurių metu buvo demonstruojami naujausi pasiekimai technologijų ir taikomosios dailės srityse. Labiausiai modernas išgarsėjo Pasaulinės parodos, vykusios [[1900 m.]] [[Paryžius|Paryžiuje]] metu. Po 1910 m. moderno įtaka ėmė silpti.
|