21:37, 5 gegužės 2017 versija taisyti Homo ergaster (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo, Administratoriai 146 191 keitimas Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		16:34, 6 vasario 2018 versija taisyti anuliuoti 90.131.39.0 (aptarimas) Nėra keitimo santraukos Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Kitas pakeitimas →
Eilutė 18: '''Vokietija''' – [[Vidurio Europa\|Vidurio Europos]] valstybė, susikerta svarbiausi pasaulinės reikšmės transporto ir prekybos keliai. Vokietija priskiriama [[Vakarų Europa]]i. Kranto linijos ilgis 2 ~~389~~369 km. Šiaurėje skalauja [[Šiaurės jūra]] ir [[Baltijos jūra]]. Šiaurės jūros krantas: [[Vatų jūra\|vatinis]] ([[vatai]] – pakrantės seklumos, apsemiamos kasdienių potvynių) arba vedinis; būdingi žemi, dumblėti, sunkiai prieinami krantai; potvyniai ir atoslūgiai, siekiantys 2–3,5 m. Emso, Jadės, Vėzerio, Elbės [[Estuarija\|estuarijos]], Helgolando ir Vukiečių užutėkiai. Baltijos jūros krantui būdingi [[fjordai]] ir [[lagūna\|lagūnos]]; Kylio, Liubeko ir Pomeranijos užutėkiai, [[Ščesino marios]], Greifsvaldo, Zalio, Jasmundo lagūnos. Daug salų abiejose pakrantėse. Didžiausios salos: Baltijos jūroje – [[Riugenas]] (926 km²; garsi [[klifai]]s), [[Uzedomas]] (354 km²; tik dalis priklauso Vokietijai), [[Fėmarnas]] (185 km²), [[Pėlis]] (34 km²); Šiaurės jūroje: [[Šiaurės Fryzų salos]] ([[Ziltas]], 99 km²; [[Fėras]], 83 km²; [[Nordštrandas]], 50 km²; [[Pelvormas]], 37 km²; [[Amrumas]], 20 km²) ir [[Rytų Fryzų salos]] ([[Borkumas]], 31 km²; [[Nordernėjus]], 26 km²). Strategiškai svarbi [[Helgolandas\|Helgolando sala]] Šiaurės jūroje – 0,9 km², 3 tūkst. gyventojų; buvo piratų bazė [[Hanza\|Hanzos]] prekybos sąjungos laikotarpiu, vėliau priklausė [[Danija]]i, [[JK\|Didžiajai Britanijai]], nuo [[1890 m.]] Vokietijai.

Vokietijos geografija: Skirtumas tarp puslapio versijų