Uždauguvio kunigaikštystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

No edit summary
 
== Istorija ==
 
===Atsiradimo prielaidos===
[[1556]] m. stiprėjant [[reformacija]]i tiek Lietuvoje, tiek [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] ir [[Ryga|Rygos]] arkivyskupo valdomose žemėse, paaštrėjo ir kovos dėl įtakos sferų. Kai Reformacijos sekėjas, Livonijos ordino didysis magistras [[Johanas Vilhelmas Fiurstenbergas]] užpuolė karaliaus [[Žygimantas Augustas|Žygimanto Augusto]] seserėną, Rygos arkivyskupą, [[Brandenburgas|Brandenburgo]] markgrafą Vilhelmą, paėmė jį [[Kuoknesė]]je ir užėmė visas jo valdas, Žygimantas Augustas buvo priverstas imtis ginklo, nes geruoju susitarti nepavyko. Karaliaus pavedimu [[Lietuvos lauko etmonas]] [[Mikalojus Radvila Rudasis]] surinko kariuomenę ir Žygimantas Augustas, žymių didikų lydimas išžygiavo prieš Livonijos magistrą. Magistrą įbaugino vien kunigaikščio Mikalojaus Radvilos Rudojo vadovaujamos priešakinės sargybos veiksmai, imperatoriaus pasiuntinio tarpininkavimu jis ėmė rūpintis taikos sudarymu. Taikos derybas vedė [[Lietuvos didysis maršalka]] [[Mikalojus Radvila Juodasis]]. Jam tarpininkaujant buvo pasirašyta taikos sutartis su didžiuoju magistru, kuris pripažino ordino pavaldumą karaliui, pasižadėjo grąžinti arkivyskupo valdas ir atlyginti nuostolius bei padengti karo išlaidas.
 
[[1561]] m. [[spalio 12]] d. į Vilniaus seimą atvyko Livonijos ordino magistras Gotardas Ketleris su riteriais, Rygos arkivyskupas Vilhelmas ir rygiečiai tartis dėl Livonijos pasidavimo Lietuvai. Livonija pripažino karalių Žygimantą Augustą bei jo palikuonis savo valdovais. Gotardas Ketleris iš Lenkijos ir Lietuvos valstybės leno teise gavo valdyti [[Kuršas|Kuršą]] ir [[Žiemgala|Žiemgalą]]. [[1562]] m. [[vasario 17]] d. Gotardas Ketleris Rygoje, ordino rūmų salėje, po Mykolo Radvilos kojomis sudėjo Rygos miesto, ordino archyvo raktus ir antspaudą, padėjo nusiėmęs savo apsiaustą, kryžių ir paauksuotą togą. Mikalojus Radvila Juodasis priėmė priesaiką iš Livonijos luomų ir naujojo Kuršo kunigaikščio ir Gotardą Ketlerį paskelbė Kuršo ir Žiemgalos kunigaikščiu bei karaliaus vietininku Livonijoje. Likusi Livonija, lenkiškai pavadinta Infliantais, buvo prijungta prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, o Šiaurės Estija liko Švedijai kaip [[Švedijos Estija|Estijos kunigaikštystė]].
 
1583-99 m. Infliantuose buvo vykdoma dvarų revizija, per kurią dvarininkams reikėjo įrodyti savo teises į dvarą.<ref>BUTKUS, Alvydas. ''Latviai.'' Kaunas: Aesti, 1995, 30 p. ISBN 9986-9034-0-8.</ref>
 
===Pabaiga===
Nuo [[1621]] m. [[Ništato taika|Ništato sutartimi]] švedams gavus Rygą, Livonijos kunigaikštystė buvo padalinta. Šiaurinės jos dalys (Pietų Estija ir Latvijos Vidžemė) atiteko [[Švedijos imperija]]i, ir buvo vadinamos [[Švedijos Livonija]]. Pietinė dalis ([[Latgala]]) liko Lenkijai-Lietuvai ir toliau buvo vadinama lenkų Livonija (''Inflanty Polskie''). Ji sutapo su [[Livonijos vaivadija]].
Nuo 1620 m. visa Abiejų Tautų Respublikai likusi teritorija buvo sujungta į vieną administracinį vienetą – [[Livonijos vaivadija|Livonijos vaivadiją]] (''województwo inflanckie'') su centru [[Daugpilis|Daugpilyje]]
 
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
 
{{ATRvaivadijos}}
12 397

pakeitimai