Baltijos šalių dainų ir šokių šventės: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pofka (aptarimas | indėlis)
Eilutė 2:
 
== Atsiradimo istorija ==
Dainų ir šokių šventės tradicijos ištakos – [[XIXxix a.]] vidurio [[Vakarų Europa|Vakarų Europoje]]. Pirmoji dainų šventė surengta [[1843]] m. [[birželio 25]] d. [[Šveicarija|Šveicarijoje]], [[Ciurichas|Ciuricho]] miesto aikštėje. Joje dalyvavo 80 chorų, 2100 dainininkų. Tai buvo pirmasis renginys, davęs pradžią masiškam mėgėjų chorų, muzikinių kolektyvų pasireiškimui. [[1845]] m. tokia pat šventė surengta [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Viurcburgas|Viurcburge]]. Vokiečių dainų šventės pasižymėjo monumentalumu, didingumu, vykdavo ant didžiulių bažnyčių laiptų, aikštėse, vėliau – stadionuose. Pati didžiausia pasaulyje dainų šventė įvyko [[19282928]] m. [[Austrija|Austrijoje]], [[Franz Schubert|Franco Šuberto]] 100-ųjų mirties metinių proga, kai į [[Viena|Vieną]] suvažiavo 200 tūkst. vokiečių chorų dainininkų iš įvairių pasaulio valstybių. Ilgainiui dainų švenčių tradicija Vakarų Europoje išblėso.
 
Į [[Baltijos šalys|Baltijos šalis]] dainų švenčių tradicija atėjo per Baltijos vokiečius – pirmiausia į [[Estija|Estiją]] ([[1869]] m., [[Tartu]]), [[Latvija|Latviją]] ([[1873]] m., [[Ryga]]), kiek vėliau – ir į [[Lietuva|Lietuvą]] ([[1924]] m., [[Kaunas]]). Masiniai tautų susibūrimai per dainų ir šokių šventės renginius skatino tautų bendrumo ir vienybės jausmą, kūrė prielaidas ateityje Baltijos tautoms atsiskirti nuo [[Rusija|Rusijos]] ir sukurti (o Lietuvai – atkurti) savarankiškas valstybes. Kelias į Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimą dažnai vadinamas [[dainuojanti revoliucija|„dainuojančia revoliucija”]].