Saulės sistema: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Saulės sistemą''' sudaro centrinis jos kūnas [[Saulė]] ir aplink ją skriejantys įvairūs kosminiai kūnai: 8 [[Planeta|planetos]] ir 5 nykštukinės planetos su savo palydovais, asteroidai, kometoidai, įvairios tarpplanetinės dulkės bei dujos ir kt. Nors Saulės sistema galima vadinti bet kurią sistemą turinčią vieną arba kelias žvaigždes (saules), šiame straipsnyje „Saulės sistema“ reiškia mūsų Saulės sistemą.

 

Pagrindiniai Saulės sistemos kūnai (be [[Saulė]]s) yra aštuonios planetos: [[Merkurijus (planeta)|Merkurijus]], [[Venera (planeta)|Venera]], [[Žemė]], [[Marsas (planeta)|Marsas]], [[Jupiteris (planeta)|Jupiteris]], [[Saturnas]], [[Uranas (planeta)|Uranas]] ir [[Neptūnas (planeta)|Neptūnas]]. Šių planetų orbitos yra labai panašios – jos skrieja aplink [[Saulė|Saulę]] beveik vienoje plokštumoje (todėl, šios [[Planeta|planetos]] juda dangaus skliautu netoli ekliptikos, per tuos pačius žvaigždynus kaip ir [[Saulė]]), o jų orbitos nedaug kuo skiriasi nuo apskritimo. 1930 m. atradus [[Plutonas (nykštukinė planeta)|Plutoną]], Saulės sistema buvo laikoma sudaryta iš 9 planetų, tačiau, atradus Eridę, Plutonas su ja ir kitais panašiais kūnais 2006 m. [[Tarptautinė astronomų sąjunga|Tarptautinės astronomų sąjungos]] sprendimu buvo priskirti [[nykštukinė planeta|nykštukinių planetų]] kategorijai.<ref>[https://www.universetoday.com/13573/why-pluto-is-no-longer-a-planet/ ''WHY PLUTO IS NO LONGER A PLANET'', universetoday.com, Updated: 16 Oct , 2016]</ref>

 

Kad būtų galima įsivaizduoti Saulės sistemos mastus, sumažinkime ją 10 milijardų kartų ir pabandykime įsivaizduoti, kaip atrodys [[Planeta|planetos]], kokiu atstumu nuo [[Saulė]]s jos skrietų.

[[Saulė]] tokiame modelyje atrodytų kaip 14 cm dydžio arbūzas, nuo kurio už 6 metrų skrietų pusės aguonos grūdo dydžio Merkurijus, už 11 m skrietų aguonos grūdo dydžio Venera, o už 15 m panašaus dydžio Žemė. Kiek toliau, už 23 m skrietų Marsas, kurio dydis prilygtų pusei aguonos grūdo. Žymiai toliau, už 78 m ir 140 m lazdyno riešuto dydžio skrietų Jupiteris ir [[Saturnas]], už 290 m ir 450 m pusės lazdyno riešuto dydžio [[Uranas (planeta)|Uranas]] ir Neptūnas. Kiek daugiau nei už pusės kilometro (600 m) skrietų pusės aguonos grūdo dydžio [[nykštukinė planeta]] [[Plutonas (nykštukinė planeta)|Plutonas]]. Dar toliau skrietų 3/4 Plutono dydžio kita nykštukinė planeta – [[Sedna]].

 

 

== Saulės sistemos objektai ==

[[Vaizdas:Planetų atstumai.png|thumb|right|460px| Saulės sistemos kūnų palyginamieji vidutiniai atstumai nuo Saulės (kūnų dydžiai neproporcingi atstumams, spalvos invertuotos)]]

[[Vaizdas:Vidinių planetų atstumai.png|thumb|right|280px| Saulės sistemos Žemės grupės planetų palyginamieji vidutiniai atstumai nuo Saulės (planetų dydžiai neproporcingi atstumams, spalvos invertuotos)]]

Saulės sistemos [[evoliucija]] nuo jos susidarymo iki mirties užima ilgą laikotarpį ir sudaro apie 10 milijardų metų. Šiuo metu paprastai sutariama, kad Saulės sistema susidarė iš šalto ir tankaus [[tarpžvaigždinė medžiaga|tarpžvaigždinės medžiagos]] debesies, sudaryto daugiausia iš [[helis|helio]] ir [[vandenilis|vandenilio]] (H₂), labiausiai Visatoje paplitusių elementų. Šiame debesyje taip pat galėjo būti vandens, ledo kristalų pavidalu. Šis debesis, po to kai įgavo pastovią formą (greičiausiai disko), sukdamasi pradėjo diferencijuotis: didžioji dalis centre sudarė [[prožvaigždė|prožvaigždę]], būsimąją Saulę. Iš išorinių sluoksnių veikiant [[Gravitacija|gravitacijos jėgoms]] susiformavo [[proplaneta|proplanetos]].

 

== Saulės sistemos tyrimai ir atradimai ==

{{Main|Saulės sistemos tyrimai ir atradimai}}