Juozas Muralis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S teksto nuorodos Žyma: 2017 kodo redagavimas |
S teksto nuorodos Žyma: 2017 kodo redagavimas |
||
Eilutė 4:
== Biografija ==
Juozas Muralis buvo jauniausias iš šešių Konstantino ir Kazimieros Muralių vaikų. Mokėsi [[Utena|Utenos]] gimnazijoje, baigė dvi klases, o [[1908]] m. kartu su motina ir broliu Kaziu bei seserimi išvyko į [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgą]]. Vyriausias brolis Povilas jau dirbo moterų kirpėju vienoje žinomiausių to meto Sankt Peterburgo kirpyklų „Pol“, paskatino ir jaunesniuosius brolius mokytis kirpėjo amato. [[1912]] m. Juozas jau pradėjo savarankiškai dirbti kirpėju, iki [[1918]] m. pabaigos dirbo keliose Sankt Peterburgo kirpyklose.
[[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Lietuvai paskelbus nepriklausomybę]], Juozas su broliu Povilu grįžo į tėvynę, įsikūrė [[Vilnius|Vilniuje]], išsinuomavo Didžiojoje gatvėje buvusią kirpyklą „Obri“. [[1919]] m. Lietuvon grįžo ir J. Muralio motina su trečiuoju broliu ir seserimi. Trys broliai kartu atidarė nuosavą [[kirpyklą]], taip pat Didžiojoje gatvėje.
Lenkijai okupavus Vilnių, Juozas [[1920]] m. pabaigoje išvyko į Kauną. Trejus metus dirbo [[Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija|Krašto apsaugos ministerijoje]]. [[1924]] m. grįžo prie savo profesijos ir Laisvės Alėjoje atidarė kirpyklą. [[1931]] m. kirpykla persikėlė į erdvesnes patalpas bendrovės [[Pienocentras|„Pienocentras“]] rūmuose.
Eilutė 12:
[[1940]] m. kirpykla buvo nacionalizuota ir kartu su kitomis Kauno kirpyklomis įjungta į kirpyklų artelę. J. Muralis ir toliau joje dirbo kirpėju.
[[Nacių okupacija Lietuvoje|Vokiečių okupacijos]] metais Juozas Muralis kartu su žmona Jadvyga savo namuose slėpė žydų šeimą, už ką po mirties [[2006]] m. buvo apdovanotas [[Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius|Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi]].
[[1946]] m. už finansinę pagalbą partizanams drauge su kitais antisovietinės organizacijos „Lietuvos laisvės sąjunga“ nariais J. Muralis ir jo brolis Kazimieras buvo suimti ir trejus metus kalėjo Vilniuje [[Lukiškių kalėjimas|Lukiškių kalėjime]]. Grįžęs iki pensijos dirbo kirpėjo darbą. [[1928]] m. vedė Jadvygą Kryževičiūtę, užaugino sūnų ir dvi dukras.
Eilutė 19:
== Verslas ==
1924 m. kovo 1 d. [[Laisvės alėja|Laisvės Alėjoje]] atidarė savo kirpyklą, aprūpintą moderniais įrengimais. Profesinio tobulinimosi tikslais ne kartą lankėsi [[Paryžius|Paryžiuje]], kurį laiką ten gyveno. 1927 m. dalyvavo Prancūzijoje vykusiame Europos kirpėjų suvažiavime, pirmasis į Lietuvą parsivežė ilgalaikio plaukų šukavimo įrangą.
1931 m. į bendrovės „Pienocentras“ rūmus Laisvės Alėjoje persikėlusi kirpykla įsikūrė dviejuose aukštuose išsidėsčiusiose patalpose – pirmajame aukšte buvo vyrų skyrius, antrajame – moterų. Kirpykloje veikė masažo salonas, smulkios kirpyklų įrangos parduotuvė. Naujosios kirpyklos interjerą projektavo žinomas Kauno architektas [[Arnas Funkas|A. Funkas]].
Eilutė 34:
J. Muralis buvo Lietuvių verslininkų sąjungos narys, 1937 m. tapo šioje sąjungoje sudarytos Lietuvių amatininkų tarybos pirmininku. 1938 m. išrinktas į Prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų sąjungos leidžiamo dvisavaitinio iliustruoto žurnalo [[Amatininkas (žurnalas)|„Amatininkas“]] redakcinę kolegiją, šiame žurnale paskelbė ne vieną straipsnį.
J. Muralis domėjosi sportu, neblogai žaidė [[Šachmatai|šachmatais]], kurį laiką buvo Lietuvos šachmatinikų sąjungos valdybos pirmininku. Neretai dalį uždirbtų lėšų skirdavo labdarai – rėmė Ginklų fondą, kai kuriuos meno ir sporto kolektyvus.
== Straipsniai ==
| |||