Miškas: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

Lietuvoje yra ~18 000 miškų. Devynių masyvų plotai didesni nei 20 000 ha. Dažnai miškų masyvai turi savus pavadinimus (dažnai pagal aplinkinius kaimus, upes, ežerus). Lietuvoje didžiausi miškų masyvai auga nederlingose vietose, nes derlingose buvo iškirsti ir paversti dirbamąja žeme. Dėl to būdingiausi Lietuvos miškai – [[pušis|pušynai]] (~38 %), toliau pagal gausą rikiuojasi [[beržas|beržynai]] (22 %), [[eglė|eglynai]] (20 %), [[baltalksnis|baltalksnynai]] (8 %), [[juodalksnis|juodalknsnynai]] (6 %), yra [[drebulė|drebulynų]], [[ąžuolas|ąžuolynų]], [[uosis|uosynų]], [[maumedis|maumedynų]]. Dėl intensyvaus [[miškų nykimas|miškų kirtimo]] vyrauja jaunuolynai, pusamžiai miškai. Brandūs medynai sudaro tik 5 % šalies miškų. Lietuvos miškuose gyvena [[briedis|briedžiai]], [[šernas|šernai]], [[muflonas|muflonai]], [[stumbras|stumbrai]], [[kiškis|kiškiai]], [[lapė]]s, [[miškinė kiaunė|miškinės kiaunės]], [[taurusis elnias|taurieji elniai]], [[pilkasis vilkas|vilkai]], [[lūšis|lūšys]], [[mangutas|usūriniai šunys]], [[stirna|stirnos]], [[barsukas|barsukai]], [[bebras|bebrai]], [[kurtinys|kurtiniai]], [[tetervinas|tetervinai]] – dauguma stambesnių gyvūnų. Miškuose įrengta nemažai draustinių, rezervatų, kuriais saugomos retų gyvūnų ir augalų buveinės.

=== Istorija ===

Senovėje praktiškai visą Lietuvos teritoriją dengė miškai. Daugėjant gyventojų pirmiausia iškirsti paupių miškai. Tačiau didelis šalies miškingumas išliko gan ilgai – I tūkstantmečio pabaigoje jie dengė du trečdalius ploto, didelių kirtimų nevyko iki pat [[XVI a.]] Tuometį miškų išsaugojimą lėmė sakralinė miško reikšmė (žr. [[šventoji giraitė]]), nedidelis gyventojų skaičius, gynybinė miško reikšmė (krašto miškingumas buvo vienas iš veiksnių, efektyviai stabdžiusių slavų, kryžiuočių antpuolius). Po [[Lietuvos krikštas|Lietuvos krikšto]] miškai prarado sakralią reikšmę, be to, Vakarų Europoje anksti iškirtus miškus pradėjo augti [[mediena|medienos]] paklausa, todėl pradėtas spartus miškų kirtimas. [[1741]]–[[1914]] m. [[Suvalkų gubernija|Suvalkų]], [[Vilniaus gubernija|Vilniaus]], [[Gardino gubernija|Gardino]] ir [[Kauno gubernija|Kauno gubernijose]] miškų sumažėjo net 56 %. Daug miškų iškirsta kaizerinės okupacijos metu. Pirmosios Lietuvos nepriklausomybės metais pradėti taikyti miškų kirtimo apribojimai, po [[1920 m. žemės reforma|1920 m. žemės reformos]] dalis miškų nusavinta. Tačiau iš tikro klestėjo nelegalus miškų kirtimas, tarp 1920–1937 m. vien privačiuose miškuose iškirsta 252,5 tūkst. m³ medienos. 1938 m. miškingumas siekė ~17 %. <ref>{{TLE|3|107||Miškas}}</ref> Daug miškų iškirsta karo metais, esami suniokoti bunkerių, artilerinių sprogmenų, vėliau sovietinių karinių bazių. Palaipsniui miškų plotai ataugo, dabar miškai užima ~31 % šalies ploto. <ref>http://mkp.emokykla.lt/enciklopedija/lt/straipsniai/zeme/augalijos_ivairove/lietuvos_miskai</ref> Visgi, tebeklesti neteisėti miškų kirtimai, lyginant su kitomis šalimis ženkliai sumažėjo. Per metus savavališkai iškertamų miškų plotas nuosekliai mažėja, 2012 metais buvo 8,5 tūkst. kūbinių metrų (6 tūkst. privačiuose miškuose), kadangi miškų pareigūnams suteikta daugiau teisių, šis skaičius turėtų mažėti.