Karakalpakai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Tradiciškai verčiasi pusiau klajokline gyvulininkyste (galvijų auginimu), drėkinamąja žemdirbyste, žvejyba. Amatai: [[medžio drožyba]], [[kilimas|kilimų]] audimas, siuvinėjimas, juvelyrinių dirbinių gamyba, odos apdirbimas. Tradicinis būstas – [[jurta]].

 

 

Karakalpakų protėviai buvo [[masagetai|masagetų]] ir [[sakai (tauta)|sakų]] gentys, [[VII a. pr. m. e.|VII]]-[[II a. pr. m. e.]] gyvenusios į pietus nuo Aralo jūros. [[VI a.|VI]]-[[VIII a.]] jos buvo smarkiai paveiktos tiurkų genčių. Karakalpakų tauta pradėjo formuotis [[VIII a.|VIII]]-[[X a.]], kuomet dalis [[pečenegai|pečenegų]] ir [[ogūzai|ogūzų]] susiliejo su [[kipčiakai]]s, atsikėlusiais nuo [[Irtyšius|Irtyšiaus]], perėmė jų kalbą. XIV–XV a. pab. [[etnogenezė|etnogenezei]] įtaką padarė [[nogajai]]. Karakalpakai rašytiniuose šaltiniuose minimi nuo [[XVI a.]] pab.<ref>{{VLE|4}}</ref>