Jonas Bretkūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas Gabrielė995 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Dirgela keitimas)
Žyma: Atmesti
Eilutė 9:
| mirties data = {{Mirė|1602|10|1|1536||}}
| mirties vieta = [[Karaliaučius|Karaliaučiuje]]
| tautybė = prūsų kilmės
| sutuoktinis =
| tėvas =
| tėvas = Frydlando miestietis [[Valtenas|Bretkė]] , suvokietėjęs prūsas
| motina =
| vaikai =
Eilutė 32:
 
== Biografija ==
Kilęs iš vokiečio ar suvokietėjusio [[Prūsai|prūso]] ir prūsės šeimos. Nuo [[1555]] m. studijavo [[Teologija|teologiją]] [[Karaliaučiaus universitetas|Karaliaučiaus]], nuo [[1557]] m. [[Vitenbergas|Vitenbergo]] universitete, čia klausė [[Pilypas Melanchtonas|Pilypo Melanchtono]] paskaitų.
Bretkūno motina buvo laisvoji prūsė, tėvas – Frydlando miestietis Valtenas Bretkė, suvokietėjęs
prūsas. Gimtosios Bretkūno kalbos buvo prūsų ir vokiečių. Bet jis dar jaunystėje bus išmokęs ir lietuviškai, nes aplinkiniuose kaimuose gyventa lietuvių.
Susiformavus Mažosios Lietuvos regionui, kuriame tuo metu gyveno daugiausia lietuviai ir vyravo lietuvių kalba, Bretkūnas tapo lietuvių rašytoju. Spėjama, kad jis baigė Frydlando mokyklą. Gal po to kurį laiką lavinosi, dirbdamas lietuviškos parapijos klebono pagalbininku, nes studijuoti pradėjo vėlokai – devyniolikos metų.
Nuo [[1555]] m. studijavo [[Teologija|teologiją]] [[Karaliaučiaus universitetas|Karaliaučiaus]], nuo [[1557]] m. [[Vitenbergas|Vitenbergo]] universitete, čia klausė [[Pilypas Melanchtonas|Pilypo Melanchtono]] paskaitų.
 
Nuo [[1562]] m. liuteronų kunigas [[Labguva|Labguvoje]], kurioje pirmasis pradėjo sakyti pamokslus lietuviškai. Nuo [[1587]] m. kunigavo Karaliaučiuje, Šv. Mikalojaus bažnyčioje, lietuvių ir lenkų parapijoje. Mirė nuo [[maras|maro]].