Jonas Bretkūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
→Kūryba: http://www.šaltiniai.info/files/literatura/LD00/Albinas_Jovaišas._Jonas_Bretkūnas.LD0300A.pdf |
→Postilė: http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/literatura/LD00/Albinas_Jovai%C5%A1as._Jonas_Bretk%C5%ABnas.LD0300A.pdf |
||
Eilutė 43:
=== Postilė ===
[[Vaizdas:Jonas Bretkunas.Postile.jpg|thumb|Bretkūno „Postilės“ viršelis]]
Reikšmingiausias spausdintas J. Bretkūno veikalas – beveik 1000 puslapių apimties originalių ir kompiliuotų pamokslų 2 dalių rinkinys „Postilė“ (''Postilla, tatai esti trumpas ir prastas išguldimas euangeliu'', [[1591]] m.). Tai pirmas spausdintas tokio žanro (pamokslų) lietuvių prozos leidinys
Postilėje nesunkiai galima apčiuopti lietuvių publicistikos ir visuomeninės-filosofinės minties užuomazgų. Bretkūnas tęsia Mažvydo pradėtą draugišką dialogą su lietuviais. Jo kalboje pasigirsta mums gerai žinomos donelaitiškos intonacijos, kreipiniai: „mums nabagėliams“, „mano miela Lietuva“, „mieli prieteliai“ ir panašiai. Lietuvos klebonas – kaip jis save pavadino – yra lojalus esamai santvarkai, rašo, kad valstietis turi „bijotisi ir klausyti“ savo bajoro, o miestietis – savo burmistro, bet kartais pakelia balsą prieš ponus, piktai pareikšdamas, kad prapuls tie, kurie „ubagą applėš, lup, jo prakaitą ir kraujį išsiurbia“. Postilėje pirmą kartą nuskamba tautinės vertės žadinimo motyvas.
Rašydamas Postilę Bretkūnas naudojosi ir kai kurių vokiečių autorių darbais, tačiau apskritai jo darbas yra pakankamai originalus. Tai leidžia kelti klausimą, kokią vietą Postilė užima lietuvių filosofinės minties istorijoje
Jos [[dedikacija|dedikacijoje]] [[Prūsija|Prūsijos]] kunigaikščiui Georgui Friedrichui J. Bretkūnas apgailestavo dėl lietuviškų raštų stokos, kėlė Biblijos lietuvių kalba reikalingumą.
=== Biblijos vertimas ===
| |||