|
== Istorija ==
Teksaso istorija yra skirstoma į 7 kategorijas. Prieš europiečiameuropiečiams atrandant dabartinio Teksaso teritorijas, jose gyveno įvairios vietinių amriekiečių gentys, tačiau nė viena nedominavo visame regione. Vėliau europiečiams atradus kraštą, jis nebuvo skubiai kolonizuotas dėl ganėtinai agresyvių vietinių genčių ir nemalonaus klimato. Tačiau prancūzai netyčia, apsiskaičiavę, įkūrė koloniją Teksaso pakrantėje ir nors ji gyvavo tik ketverius metus iki kol ji žlugo, ispanų kolonijinė vyriausybė sunerimo ir pradėjo siųsti misijas civilizuoti rytinio Teksaso ir pradėtos kurti pirmos nuolatinės europiečių gyvenvietės tuose regionuose. Tačiau regionas liko vienu mažiausiai apgyvendintų visoje kolonijinėje Naujosios Ispanijos vicekaralystėje. Krikščionybė smarkiai plito ir aštuoniolikto amžiaus pradžioje beveik visos gentys buvo krikščioniškos. Po to kai JAV 1803 metais įsigijo Prancūzų Luizianą įtampa kilo tarp Ispanijos ir vėliau Meksikos dėl Teksaso likimo. Kai Meksika gavo savo nepriklausomybę Teksasas vis dar buvo labai retai apgyvendintas, todėl buvo atlaisvinti imigracijos įstatymai ir kolonistai iš JAV ėmė atvykti didžiuliais skaičiais. Šie naujakuriai, kurie dažnai būdavo turtingi žemvaldžiai turintys vergų dažnai pykdavosi su Meksikos valdžia dėl įstatymų, ypač dėl vergovės, kuri buvo neleidžiama Meksikoje, tačiau JAV kolonistai laikė ją būtinybe. Vėliau tai išvirto į Meksikos-Teksaso karo, kurį po aršios kovos laimėjo Teksasas, tik tada kai buvo sučiuptas Meksikos tuometinis prezidentas Santa Anna. Respublika buvo labai netvirta ir pagrindinės dvi frakcijos nuolat kovojo dėl valdžios, viena buvo už prisijungimą prie JAV, o kita už Teksaso nepriklausomybę. Tačiau Respublika buvo per silpna, kad apsigintų, todėl galiausiai ji įstojo į JAV. Vėliau JAV ir Meksika kovos karą dėl tikslių Teksaso sienų ir JAV aneksuos daugiau teritorijų, kurios šiandien sudaro, Jutos, Nevados, Kalifornijos, Arizonos, Naujosios Meksikos valstijas. Kai prasidėjo JAV pilietinis karas 30% procentų valstijos buvo juodaodžiai ir absoliuti daugumą iš jų vergai, todėl Teksaso valstija prisijungė prie Konfederacijos. Karas, kuris buvo pralaimėtas, nustekeno valstiją. Tačiau, kadangi valstija rėmėsi ne itin stipriai vergove, tai ji ganėtinai greitai atsistatė. 20-to amžiaus pradžioje Teksase rasta nafta leido ekonomikai patirti bumą, tačiau tuo pačiu metu juodaodžių diskriminacija toliau tęsėsi ir daugumai jų buvo įvariais būdais neleidžiama balsuoti. Politiniu lygiu valstiją kontroliavo pietiniai demokratai, vadinamieji 'Dixiecrats'. Dėl Didžiosios depresijos valstijos ekonomika smarkiai stagnavo, tačiau prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas leido valstijai vėl atsitiesti ir jos miestai, industrija, populiacija smarkiai augo. Ekonomika nesustojo augti ir per 8-tą bei 9-tą dešimtmečius. Valstijoje didžiausia mažuma tapo lotynų amerikiečiai, nurungę juodaodžius. Politiškai valstija tapo labiau konservatyvi ir po politinio persigrupavimo, kuris įvyko 6-tame ir 7-tame dešimtmetyje valstija tapo respublikonų partijos tvirtove.
== Didžiausi miestai ==
|
