Kačinai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S -typos; vikifikuota |
|||
Eilutė 12:
'''Kačinai''' ({{mr|ကချင်လူမျိုး|ka.hkyang lu.myui:}}) – tautų grupė, gyvenanti [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijoje]]. Daugiausia koncentruojasi dabartinio [[Mianmaras|Mianmaro]] šiaurėje (jų vardu pavadinta [[Kačinų valstija]]), [[Junanas|Junano]] ([[Kinija]]) vakaruose ([[Nudziango lisu autonominė prefektūra|Nudziango lisu autonominėje prefektūroje]]) ir [[Arunačal Pradešas|Arunačal Pradešo]] ([[Indija]]) rytiniame pakraštyje ([[Čanglango rajonas|Čanglango rajone]]).
Kačinų pavadinimas yra [[egzonimas]], kurį jiems davė greičiausiai britai, ir jis yra kilęs iš vienos nedidelių genčių, ''gahkyeng'', su kuria pirmiausia susidūrė krikščionių misionieriai. Patys kačinai turi bendrą tapatybę ir save įvardina terminu '''Dzingpo vunpaung''' (''Jinghpaw Wunpawng''), kas reiškia
Į '''Kačinų nacijos''' Mianmare sampratą įtraukiamos visos Mianmare gyvenančios kačinų grupės, kurios skirstomos į tokius subetnosus: [[dzingpo]], [[lisu]], trone, dalaungai, gauri, hkahku, [[derungai|dulengai]], [[maru (kačinai)|maru (laugorai)]], [[ravangai]], [[lačikai|Laši (lačidai)]], [[caiva|atsi (zaiwa)]], taronai.
Eilutė 22:
Iš viso priskaičiuojami keliolika atskirų kačinų etnosų, kurie gyvena skirtingose teritorijose ir kalba skirtingomis kalbomis. Tačiau jų tarpe [[dzingpo kalba]] naudojama kaip ''lingua franca''. Juos galima grupuoti pagal lingvistinį kriterijų:
* [[Dzingpo]]
* [[Ravangai]], [[derungai]] ir [[anongai]]
* [[Maru]] (lhaovo), [[caivai]] (aci) ir [[lačikai]] (lashi)
* [[Nusu]] ir [[zouzou]]
* [[Lisu]]
== Istorija ==
[[
Kačinų tautų protėviai gyveno [[Tibeto plynaukštė]]je, ir greičiausiai atsiskyrė nuo [[čiangai|čiangų]], ir palengva migravo į pietus. Kuomet jie pasiekė kalnuotas teritorijas Junano provincijos šiaurės rytiniame pakraštyje, [[Dali karalystė]]je jie buvo vadinami ''Xunchuanman''. Vėlesniuose kinų šaltiniuose iki pat XX a. jie vadinti '''ečangais''' (''Echang''), '''džesie''' (''Zhexie'') ir '''ježenais''' (''Yeren'').
Per
XIX a. pabaigoje kontrolę į pietus nuo kačinų žemių paėmė [[Britų Birma]]. Kačinų teritorija buvo formaliai įtraukta į jos sudėtį kaip [[Kačinų kalvos]]
Nors kačinų teritorija buvo mažai kontroliuojama, per XX a. I pusę jų žemėse buvo nustatytos formalios sienos tarp Britų Indijos ir [[Čingų dinastija|Čingų Kinijos]]. Paskutiniai sprendimai dėl sienų priimti 1960
Nuo 1949
Pasibaigus pilietiniam karui, kačinų teritorijoje padidėjo Mianmaro centrinės valdžios kontrolė. Pastebima daug žmogaus teisių pažeidimų. Krašte yra masiškai kertami miškai. Nuskurdę gyventojai priversti migruoti. Dauguma jų migruoja į Tailandą ir Malaiziją, iš kur jų diaspora sklinda į Vakarų šalis. Kačinų krašte klesti [[opiumas|opiumo]] gamyba, didele problema tampa [[sekso vergija]] ir žmonių grobimai.
▲Pasibaigus pilietiniam karui, kačinų teritorijoje padidėjo Mianmaro centrinės valdžios kontrolė. Pastebima daug žmogaus teisių pažeidimų. Krašte yra masiškai kertami miškai. Nuskurdę gyventojai priversti migruoti. Dauguma jų migruoja į Tailandą ir Malaiziją, iš kur jų diaspora sklinda į Vakarų šalis. Kačinų krašte klesti [[opiumas|opiumo]] gamyba, didele problema tampa [[sekso vergija]] ir žmonių grobimai.
== Kultūra ==
Kačinų tautos gyvena dviaukščiuose ovalaus plano nameliuose, statomuose iš medžio ir bambuko. Antrasis aukštas naudojamas kaip gyvenamosios patalpos, o pirmasis
Kačinai išpažįsta krikščionybę, kuri į kraštą atkeliavo XX a. pirmoje pusėje. Tačiau išlikę ir vietiniai tikėjimai.
eilutė 48 ⟶ 49:
== Šaltiniai ==
* Leach, E.R. 1973. Political Systems of Highland Burma– A Study of Kachin Social Structure. Bloomsbury Academic.
* Global Witness A Choice for China: Ending the destruction of
* Valley of Darkness: Gold Mining and Militarization in
* Bradley, David. (1997). Tibeto-Burman languages of the Himalayas. Canberra: Australian National University Press.
* Hanson, Ola (1913) The Kachins: Their Customs and Traditions. Rangoon: American Baptist Mission Press.
* Kurabe, Keita (2017) Jinghpaw. In Graham Thurgood and Randy J. LaPolla (eds.) The Sino-Tibetan Languages,
* Sadan, Mandy. (2013) Being and Becoming Kachin: Histories Beyond the State in the Borderworlds of Burma. Oxford: Oxford University Press and the British Academy.
{{Mianmaro tautos}}
|