Monai (tauta): Skirtumas tarp puslapio versijų

48 pridėti baitai ,  prieš 2 metus
S
|gim= [[njahkurai]], [[khmerai]], [[Va (etninė grupė)|va]]
}}
'''Monai''' ([[monų kalba|mon.]]: မောန် arba မည်, {{my|မွန်လူမျိုး‌|mon lumjo}}, {{th|มอญ|mon}}) - – [[tauta]], daugiausia gyvenanti pietinėje [[Mianmaras|Mianmaro]] dalyje. Kalba [[monų kalba]], kuri priklauso [[austroazijiečių šeima]]i.
 
Istoriniame kontekste į išplėstinę monų sampratą gali būti įtraukiamos keliomis giminingomis [[monų kalbos|monų kalbomis]] kalbėjusios tautos dabartinio Tailando, Laoso ir Mianmaro teritorijose. Tačiau dabar monais laikomi tik Mianmare (Iravadžio baseine) gyvenanti tauta bei iš jos kilusi diaspora.
 
Tradicinė monų teritorija apėmė visą Iravadžio upės žemupį, kur šiuo metu yra [[Ajejarvadžio regionas]], [[Bago regionas]], [[Jangonas]] ir [[Monų valstija]]. Joje gyvenantys monai skirstėsi į tris subetnosus: vakariausia jų grupė vadinama Man Nya (မန်ည), aplink Pegu gyveno Man Duin (မန်ဒိုင်), o rytuose - – Man Da (မန်ဒ). Šiuo metu monų gyvenamos teritorijos užima tik ryčiausią šios teritorijos pakraštį, t.y. Monų valstiją. Egzistuoja didelė monų diaspora [[Tailandas|Tailande]] ir [[JAV]].
 
== Istorija ==
Šiek tiek kitokio likimo susilaukė Iravadžio žemupio monai. XI a. [[bamarai|bamarų]] karalystė [[Pagano karalystė|Paganas]] iš Iravadžio aukštupio užkariavo paskutinę jų valstybę Thatoną, tačiau čia gyventojai išlaikė savo kalbą ir tapatybę. Be to, bamarai perėmė jų civilizacijos pasiekimus, pirmiausia rašto sistemą ir religiją. XIII a. nusilpus Pagano karalystei, monai vėl gavo nepriklausomybę kaip [[Hantavadis|Hantavadžio karalystė]] su sostine [[Pegu]]. Tik XVI a. antroje pusėje juos vėl pajungė bamarų valstybė [[Taungu karalystė|Taungu]]. Kadangi šios valdovams monų apgyvendintas pajūris buvo strategiškai svarbus prekybai su [[Portugalijos kolonijinė imperija|Portugalija]], sostinė buvo perkelta į Pegu, o kraštas buvo masiškai apgyvendinamas bamarais.
 
Iravadžio monai priešinosi okupacijai. Jų krašte vyko sukilimai, ir du kartus jiems pavyko tapti nepriklausomais nuo Taungu: 1599-16161599–1616 m. su sostine Motamoje ir 1740-17571740–1757 m. su sostine Pegu. Bamarų karalystės sudėtyje monai ne kartą priešinosi. Dėl persekiojimų dalis jų išsikėlė į [[Ajutajos karalystė|Ajutają]] gretimame Tailande, kuri buvo gerai priimti ir užėmė svarbias vietas šalies visuomenėje bei politikoje. Dabar valdanti Tailando karalių dinastija irgi yra monų kilmės.
 
[[1757 ]] m. monų teritorija buvo užkariauta paskutinį kartą, šį kartą [[Konbaunai|Konbaungų dinastijos]]. Šių karalius [[Alaungpaja]] po sėkmingo žygio išžudė dešimtis tūkstančių monų. Ypač buvo taikomasi į išsilavinusąišsilavinusį visuomenės sluoksnį: vienuolius. Šis, ir vėliau besitęsiantys persekiojimai dar labiau paspartino monų migracijas į Ajutają. Dabartiniame Tailande jų diaspora sudaro nemažą populiaciją, kur gyvena išsimėčiusi atskiromis gyvenvietėmis.
 
XIX a. pabaigoje sukūrus [[Britų Birma|Britų Birmą]], joje atsidūrė ir monų gyvenamas kraštas. Britų valdymas sustabdė jų persekiojimą ir naikinimą. [[1947 ]] m. Birmai gavus nepriklausomybę, monai siekė savo autonomijos, kuri nebuvo suteikta. Todėl jie pradėjo pasipriešinimo judėjimą, kuriam iš pradžių vadovavo [[Monų liaudies frontas]], o nuo [[1962 ]] m. - – [[Naujoji monų valstybės partija]]. Pastaroji paskelbė Monlando valstybės, apimsiančios visą pietinį MinamarąMianmarą, atkūrimą. Kariniai veiksmai tarp šios partijos ir centrinės vyriausybės tęsėsi iki [[1995 ]] m., kuomet buvo sudarytos paliaubos. [[1974 ]] m. tirščiausiai monų gyvenamose teritorijose buvo suformuota teoriškai autonomiška [[Monų valstija]].
{{Mianmaro tautos}}
[[Kategorija:Austroaziečiai]]
34 301

pakeitimas