Monai (tauta): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Naujas puslapis: {{etninės grupės| |grupė=Monai (မောန်) |paveikslėlis=YoungMon.jpg |gyvskaičius= 8 mln. |popvieta= {{flag|Mianmaras}} apie 8 mln.<br /> {{flag|Tailandas}} 114 tūks...
 
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 2:
|grupė=Monai (မောန်)
|paveikslėlis=YoungMon.jpg
|gyvskaičius= 81 mln.
|popvieta= {{flag|Mianmaras}} apie 81 mln.<br />
{{flag|Tailandas}} 114 tūkst.<br />
|religija= [[budizmas]] ([[theravada]])
|kalba= [[monų kalba|monų]]
|gim= [[njahkurai]], [[khmerai]], [[Va (etninė grupė)|va]], [[njah kurai]]
}}
'''Monai''' ([[monų kalba]]: မောန် arba မည်, {{my|မွန်လူမျိုး‌|mon lumjo}}, {{th|มอญ|mon}}) - [[tauta]], daugiausia gyvenanti pietinėje [[Mianmaras|Mianmaro]] dalyje. Šiek tiek jų gyvena pietiniame [[Tailandas|Tailande]]. Kalba [[monų kalba]], kuri priklauso [[austroazijiečių šeima]]i.
 
Istoriniame kontekste į išplėstinę monų sampratą gali būti įtraukiamos keliomis giminingomis [[monų kalbos|monų kalbomis]] kalbėjusios tautos dabartinio Tailando, Laoso ir Mianmaro teritorijose. Tačiau dabar monais laikomi tik Mianmare (Iravadžio baseine) gyvenanti tauta.
Mianmare gyvenantys monai skirstosi į tris etnines grupes. Vakariausia jų grupė vadinama Man Nya (မန်ည), aplink Pegu gyvena Man Duin (မန်ဒိုင်), o rytuose - Man Da (မန်ဒ).
 
Tradicinė monų teritorija apėmė visą Iravadžio upės žemupį, kur šiuo metu yra [[Ajejarvadžio regionas]], [[Bago regionas]], [[Jangonas]] ir [[Monų valstija]]. Joje gyvenantys monai skirstėsi į tris subetnosus: vakariausia jų grupė vadinama Man Nya (မန်ည), aplink Pegu gyveno Man Duin (မန်ဒိုင်), o rytuose - Man Da (မန်ဒ). Šiuo metu monų gyvenamos teritorijos užima tik ryčiausią šios teritorijos pakraštį, t.y. Monų valstiją. Egzistuoja didelė monų diaspora [[Tailandas|Tailande]] ir [[JAV]].
 
== Istorija ==
Manoma, kad monų protėviai anksčiau buvo apgyvendinę dideles teritorijas Pietryčių Azijoje, pirmiausia dabartinio Tailando ir dalies Laoso teritorijas. I mūsų eros tūkstantmetyje Tailando ir Laoso teritorijoje Monai sukūrė civilizuotas valstybes, tokias kaip [[Dvaravati]], [[Šri Gotapura]] ir [[Haripundžai]]. Iš čia jie migravo į Iravadžio upės baseino žemupį, kur sukūrė [[Thatono karalystė|Thatono karalystę]] su sostine [[PeguThatonas|Thatone]]. SkirtingaiKaip neiir jiems lingvistiškai giminingi [[khmerai]], monai kultūrą perėmė daugiausia iš pietinės Indijos. Iš Šri Lankos čia paplito [[Theravados budizmas]], pradėtas naudoti [[palavų raštas]], iš kurio išsivystė [[monų raštas]], suklestėjo raštija.
 
II tūkstantmečio pradžioje monų gyvenamos teritorijos patyrė masines migracijas, kurias daugiausia vykdė [[tajai (grupė)|tajų tautos]]. Jos sunaikino tradicines šios tautos valstybes, o patys gyventojai buvo žudomi, tremiami ir asimiliuojami. Per kelis šimtus metų didelę dalį monų teritorijų asimiliavo tajai. Senosios Dvaravati valstybės gyventojų likučiai Tailande dabar vadinami [[njah kurainjahkurai]]s, ir sudaro vos kelis tūkstančius gyventojų.
 
Šiek tiek kitokio likimo susilaukė Iravadžio žemupio monai. XI a. [[bamarai|bamarų]] karalystė [[Pagano karalystė|Paganas]] iš Iravadžio aukštupio užkariavo paskutinę jų valstybę Thatoną, tačiau čia gyventojai išlaikė savo kalbą ir tapatybę. Be to, bamarai perėmė jų civilizacijos pasiekimus, pirmiausia rašto sistemą ir religiją. XIII a. nusilpus Pagano karalystei, monai vėl gavo nepriklausomybę kaip [[Hantavadis|Hantavadžio karalystė]] su sostine [[Pegu]]. Tik XVI a. antroje pusėje juos vėl pajungė bamarų valstybė [[Taungu karalystė|Taungu]]. Kadangi šios valdovams monų apgyvendintas pajūris buvo strategiškai svarbus prekybai su [[Portugalijos kolonijinė imperija|Portugalija]], sostinė buvo perkelta į Pegu, o kraštas buvo masiškai apgyvendinamas bamarais.
II tūkstantmečio pradžioje monų gyvenamos teritorijos patyrė masines migracijas, kurias vykdė [[tajai (grupė)|tajų tautos]]. Jos sunaikino tradicines šios tautos valstybes, o patys gyventojai buvo žudomi, tremiami ir asimiliuojami. Per kelis šimtus metų didelę dalį monų teritorijų asimiliavo tajai. Senosios Dvaravati valstybės gyventojų likučiai Tailande dabar vadinami [[njah kurai]]s, ir sudaro vos kelis tūkstančius gyventojų.
 
MianmaroIravadžio monai priešinosi okupacijai. Jų krašte vyko sukilimai, ir du kartus jiems pavyko tapti nepriklausomais nuo Taungu: 1599-1616 su sostine Motamoje ir 1740-1757 su sostine Pegu. Bamarų karalystės sudėtyje monai ne kartą priešinosi. Dėl persekiojimų dalis jų išsikėlė į Tailandą[[Ajutajos karalystė|Ajutają]] gretimame Tailande, kuri buvo gerai priimti ir užėmė svarbias vietas šalies visuomenėje bei politikoje. Dabar valdanti Tailando karalių dinastija irgi yra monų kilmės.
Iravadžio žemupyje XI a. buvo užkariauta paskutinė monų valstybė Thatonas, tačiau jos gyventojai išlaikė savo kalbą ir tapatybę. Be to, jų civilizacijos pasiekimus, pirmiausia rašto sistemą ir religiją, perėmė jų šiauriniai kaimynai [[bamarai]]. XIII a. nusilpus jų karalystei [[Pagano karalystė|Paganui]], monai vėl gao nepriklausomybę kaip [[Hantavadis|Hantavadžio karalystė]]. Tik XVI a. II pusėje juos vėl pajungė bamarų valstybė [[Taungu karalystė|Taungu]].
 
1757 m. monų teritorija buvo užkariauta paskutinį kartą, šį kartą [[Konbaunai|Konbaungų dinastijos]]. Šių karalius [[Alaungpaja]] po sėkmingo žygio išžudė dešimtis tūkstančių monų. Ypač buvo taikomasi į išsilavinusą visuomenės sluoksnį: vienuolius. Šis, ir vėliau besitęsiantys persekiojimai dar labiau paspartino monų migracijas į Ajutają. Dabartiniame Tailande jų diaspora sudaro nemažą populiaciją, kur gyvena išsimėčiusi atskiromis gyvenvietėmis.
Mianmaro sudėtyje monai ne kartą priešinosi. Dėl persekiojimų dalis jų išsikėlė į Tailandą, kuri buvo gerai priimti ir užėmė svarbias vietas šalies visuomenėje bei politikoje. Dabar valdanti Tailando karalių dinastija irgi yra monų kilmės.
 
XIX a. pabaigoje sukūrus [[Britų Birma|Britų Birmą]], joje atsidūrė ir monų gyvenamas kraštas. Britų valdymas sustabdė jų persekiojimą ir naikinimą. 1947 m. Birmai gavus nepriklausomybę, monai siekė savo autonomijos, kuri nebuvo suteikta. Todėl jie pradėjo pasipriešinimo judėjimą, kuriam iš pradžių vadovavo [[Monų liaudies frontas]], o nuo 1962 m. - [[Naujoji monų valstybės partija]]. Pastaroji paskelbė Monlando valstybės, apimsiančios visą pietinį Minamarą, atkūrimą. Kariniai veiksmai tarp šios partijos ir centrinės vyriausybės tęsėsi iki 1995 m., kuomet buvo sudarytos paliaubos. 1974 m. tirščiausiai monų gyvenamose teritorijose buvo suformuota teoriškai autonomiška [[Monų valstija]].
{{stub}}
 
[[Kategorija:Austroaziečiai]]