'''Artimoji Ispanija''' ({{la|Hispania Citerior}}) – [[SenovėsRomos Roma|Romos]]respublikos [[Romos provincijos|provincija]], egzistavusi II–I a. pr. m. e. [[Pirėnų pusiasalis|Pirėnų pusasalio]] rytinėje dalyje,pakrantėje teritorijose,iki kurios''Cartago atitinkaNova'' dabartinėsmiesto (dab. [[Kartachena (Ispanija)|Kartachena Mursijoje). Artimosios Ispanijos]]regionusteritorija daugmaž atitinka dabartinių [[Katalonija|KatalonijąKatalonijos]] ir [[Valensija|ValensijąValensijos]] ribas. Piečiau buvo [[tolimoji Ispanija|Tolimosios Ispanijos]] (''Hispania Ulterior'') provincija.
Iki romėnų užkariavimo regione gyveno [[iberai|iberų]] gentys, kurios jau buvo perėmę graikų bei [[Finikija|finikiečių]] pasiekimus. Regione buvo daug graikų kolonijų. [[Kartaginos imperija]] žiūrėjo į šį regioną kaip į potencialią plėtros teritoriją, ir čia susidūrė pūnų ir romėnų interesai.
PasibaigusAbi Ispanijos provincijos buvo įkurtos 197 m.pr.m.e., praėjus ketveriems metams po kartaginiečių nugalėjimo [[Antrasis Pūnų karas|AntrajamAntrajame Pūnų karuikare]] (218–201 m. pr. m. e.),. romėnaiJas užvaldėsudarė regionąiš irKartaginos įkūrėužkariautos čiavaldos savopietinėje provinciją,Ispanijoje taipir pradėdamirytinėje IspanijosIberijos valdymą.pakrantėje Žinoma,iki kadEbro upės. vietosRomėnų valdytojaivietininkai organizuodavovykdė karinius žygius prieš vakarinius kaimynus [[keltiberai|keltiberus]] ir juos palengva kolonizavo.
Apie 13 m. ar 19 m. [[Romos imperatorius]] [[Augustas]] įvykdė Ispanijoje administracinę reformą, pervardindamas provinciją Tarakono Ispanija ir prijungdamas prie jos naujai užimtas žemes vakaruosešiaurinėje, centrinėje ir šiaurės vakarų Iberijos pusiasalio dalyse.
