Aung San Suu Kyi: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 643 pridėti baitai ,  prieš 2 metus
nėra keitimo aprašymo
|vikiteka= Category:Aung San Suu Kyi
}}
'''Aung San Suu Kyi''' (g. [[1945]] m. [[birželio 19]] d.) – [[Mianmaras|Mianmaro]] opozicijos politikė ir Nacionalinės Demokratijos Lygos generalinė sekretorė.
 
[[1990]] m. rinkimuose nacionalinė demokratijos lyga pelnė 59 % balsus ir 81 % vietų parlamente.<ref>[http://english.pravda.ru/news/world/25-09-2007/97677-myanmar_britain-0/]</ref> Dar prieš rinkimus Aung San Suu Kyi buvo paskirtas namų areštas. [[1989]] m. [[liepos 20]] d.- [[2010]] m. [[lapkričio 13]] d. laikotarpiu politikė praleido iš viso 15 metų namų arešte.<ref>[http://www.bbc.co.uk/news/world-asia-pacific-11749661 www.bbc.co.uk]</ref>
 
[[1990]] m. Aung San Suu Kyi pelnė [[Sacharovo premija]], [[1991]] m. jai skirta [[Nobelio taikos premija]]. [[1992]] m. apdovanota specialiais [[Indija|Indijos]] ir [[Venesuela|Venesuelos]] vadovybių prizais.
 
[[2016]] m. [[balandžio 6]] d. užėmė Mianmaro valstybės patarėjos postą (''de facto'' vyriausybės vadovės).<ref name="ASC">{{cite news | url=http://news.xinhuanet.com/english/2016-04/06/c_135256048.htm | title=Aung San Suu Kyi becomes Myanmar state counselor: spokesman | date=6 April 2016 | agency=Xinhua News | accessdate=6 April 2016}}</ref>
 
Politikės tėvas buvo žymus Mianmaro nacionalistas [[Aung San]].
 
== Kritika ==
 
Suu Kyi, garsėjusi susikurtu [[žmogaus teisės|žmogaus teisių]] gynėjos įvaizdžiu, sulaukė aršios kritikos dėl atsisakymo padėti šalyje persekiojamai [[rohinjai|rohinjų]] tautai, o [[2017]] m. – netgi raginimų atšaukti Nobelio taikos premiją.<ref>{{cite news|url=http://www.news.com.au/travel/world-travel/asia/should-aung-san-suu-kyi-give-back-her-nobel-peace-prize/news-story/2a2e214551ba4e490b99116c5a9fc406|title=Should Aung San Suu Kyi give back her Nobel Peace Prize?|work=News.com.au|date=6 September 2017|accessdate=6 September 2017|first=Kirrily|last=Schwartz}}</ref> Būdama faktine šalies lydere, Suu Kyi nedarė nieko, kad užkirstų kelią rohinjų krizei, ypač po [[2017]] m. [[rugpjūčio 25]] d. vykusio konflikto su [[Arakano rohinjų išvadavimo armija|Rohinjų išvadavimo armija]] . Ši problema buvo įvardijama kaip viena didžiausių pabėgėlių krizių ir [[etninis valymas|etninio valymo]] atvejų po [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinio karo]].<ref name=“veconomist5” >{{cite news|author=|title=Is the world getting Myanmar wrong?|url=https://www.economist.com/news/asia/21730684-future-not-long-ago-deemed-bright-now-feels-bleak-world-getting-myanmar-wrong|work=[[The Economist]]|date=26 October 2017}}</ref>
== Išnašos ==
{{Išnašos}}
 
{{DEFAULTSORT:San Suu Kyi, Aung}}
[[Kategorija:Mianmaro politikai]]
38 256

pakeitimai