Indėnai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Eilutė 117:
Tikslus gyventojų skaičius žemyne europiečių atvykimo metu nežinomas. Žinomi tik negausūs duomenys iš kai kurių teritorijų, juos [[ekstrapoliacija|ekstrapoliuojant]] ir gaunamas bendro gyventojų skaičiaus įvertinimas. Manoma, kad jis galėjų būti nuo 8,4 mln. iki 112,5 mln. žmonių. Indėnų nykimas truko iki [[XX amžius|XX amžiaus]] pradžios, dabar jis vėl didėja. Daugiausiai indėnų žuvo nuo ligų, karų ir negailestingo išnaudojimo.
 
Daugiausiai indėnų žuvo nuo europiečių ginklų ir atneštų ligų, kurioms indėnai visiškai neturėjo [[imunitetas|imuniteto]]. [[Epidemija|Epidemijos]] paprastai kildavo iškart po pirmojo kontaktosąlyčio su europiečiais, paprastai ligos tarp indėnų plisdavo labai greitai, ir, kai europiečiai giliau prasiskverbdavo į teritoriją, ją jau rasdavo nuniokotą epidemijos. Ligų poveikis buvo nevienodas – mažos ir salų bendruomenės beveik visiškai išnyko, pvz., [[aravakai]] ir [[karibai]] Karibų jūros salose arba [[Beotukai]] [[Niufaundlendas|Niufaundlende]]. Tankiai apgyvendintose [[Mezoamerika|mezoamerikos]] srityse ligos plito labai greitai, o rečiau apgyvendintose srityse – lėčiau. Žmonės, apimti panikos, bėgdavo iš [[epidemija|epidemijos]] apimtų vietų, taip dar labiau platindami ligą.
 
Labiausiai žudančia liga tapo juodieji [[raupai]] (kai kuriose vietose nuo jų išmirdavo iki 90 % gyventojų, o kartais ištisi regionai). Kitos indėnams mirtinos ligos buvo [[tymai]], [[gripas]], [[dėmėtoji šiltinė]], buboninis [[maras]], [[kiaulytė]], [[geltonoji karštligė]] ir [[kokliušas]]. Netgi tokia europiečiams nesunki liga kaip [[vėjauraupiai]] dažnai būdavo mirtina indėnams. Iš Amerikos europiečiai neatvežė nė vienos ligos – mokslininkai paneigė nuomonę, kad sifilis buvo „amerikoniška liga“.