Rusijonas (regionas): Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Rusijonas''' ({{fr|Roussillon}}, {{ca|Rosselló}})  – istorinė sritis ([[Prancūzijos provincijos|provincija]]) dabartinės [[Prancūzija|Prancūzijos]] pietryčiuose. Beveik sutampa su [[Rytų Pirėnai|Rytų Pirėnų departamentu]]. Didžiausias miestas − [[Perpinjanas]].

[[vaizdasVaizdas:Comarques_de_la_Catalunya_Nord.svg|thumb|left|Rusijono komarkos]]

Rusijonas apima trikampio formos teritoriją ryčiausiame [[Pirėnų kalnai|Pirėnų kalnų]] pakraštyje. Šiaurėje jį supa [[Langedokas]], rytuose - – [[Viduržemio jūra]], vakaruose - – [[Fua]], o pietuose - – [[Katalonija]] ([[Empurijos grafystė|Empurija]], [[Besalu]] ir [[Serdanja]]).

Vakarinė krašto dalis yra kalnuota (aukščiausi kalnai [[Canigou]] ir [[Pic Carlit]]). Rytinė Rusijono dalis leidžiasi į derlingas pajūrio žemumas, drėkinamas [[Agly]], [[Tetas|Teto]] ir [[techas|Techo]] upių. Didžiausias miestas yra [[Perpinjanas]].

Senovėje Rusijono regionas greičiausiai buvo [[iberai|iberų]] teritorijos dalis. Vėliau jį valdė [[Romos Imperija]], [[Vestgotų karalystė]], [[Omejadų Kalifatas]]. VIII a. pabaigoje [[Karolingai]] atkovojo žemes iš saracėnų ir įkūrė čia [[Rusijono grafystė|Rusijono grafystę]]. Ji tapo dalimi taip vadinamosios [[Ispanijos marka|Ispanijos markos]]. Kadangi šios markos grafystės naudojo katalonų kalbą, joms ilgainiui prigijo Katalonijos grafysčių terminas.

IX-XIIIX–XII a. Rusijono grafystė vystėsi kaip nepriklausoma valstybė, turėjusi savo grafų dinastija, ir įvairiais dinastiniais bei kultūriniais ryšiais susieta su [[Empurijos grafystė|Empurijos]], [[Barselonos grafystė|Barselonos]], [[Tulūzos grafystė|Tulūzos]] ir kitomis grafystėmis. Regiono kalnuotoje dalyje teritorijas valdė ir [[Serdanjos grafystė]], o pietuose - – Valespiras.

1172  m. paskutinysis Rusijono grafas perleido grafystę [[Aragono karūna]]i (o vėliau - – ir Ispanijos karalystei), kur ji buvo administraciškai inkorporuota į Barselonos grafystę. Tačiau istorinės jos feodalinės žemės buvo išlaikytos kaip administraciniai vienetai vegerijos ({{ca|vegueria}}). 1276-1344 1276–1344 m. kurį laiką Rusijonas buvo perduotas valdyti [[Maljorkos karalystė|Maljorkos karalystei]], kuri savo ruožtu buvo Aragono karūnos dalis. Tačiau šis paskirstymas nebuvo sėkmingas, ir vėliau Rusijonas vėl sugrąžintas Barselonai.

Po Ispanijai nesėkmingo [[Trisdešimties metų karas|Trisdešimties metų karo]] 1659  m. [[Pirėnų sutartis|Pirėnų sutartimi]] nuo Ispanijos atrėžta teritorija perduota Prancūzijai ir tapo '''Rusijono provincija'''. Nepaisant to, kad kraštas buvo kataloniškai kalbantis, katalonų kalbos vartojimas oficialiuose dokumentuose buvo uždraustas. Tiesa, regionas didžiąja dalimi ir toliau išliko kataloniškas.

Po [[Prancūzijos revoliucija|Prancūzijos revoliucijos]] 1789  m. naikinant tradicines provincijas, prie Rusijono prijungta Fenoleda, ir suformuotas Rytų Pirėnų departamentas. Taip buvo bandoma ištrinti regiono tapatybę. Tam procesui pasitarnavo ir sparti krašto industrializacija, naikinusi vietos skirtumus su likusia Prancūzijos dalimi.

XX a. viduryje krašte buvo šiek tiek liberalizuota kalbos politika, ir leista pradinėse mokyklose vieną valandą per savaitę mokyti katalonų kalbos. Po 1970  m. katalonų kalbos naudojimas naudojamas iki vidurinio švietimo. 2007  m. Rytų Pirėnų departamente pripažintos trys oficialios regioninės kalbos - – katalonų, prancūzų ir oksitanų. Manaoma, kad XXI a. pirmame dešimtmetyje apie trečdalis regiono gyventojų vartoja katalonų kalbą, o ją supranta dar 50 procentų.