|
labas prikolas ane? ka tu? zaidi minecraft? ateik geras minecraft serveris ip:mc.kaimux.lt svetaine www.kaimux.lt geros dienos :DD
{{Ltgyv
|pavad = Merkinė
|foto = Merkine .jpg
|plotis = 289
|fotoinfo = Miestelio panorama
|herb = Merkine COA.gif
|long = 24.186|lat = 54.164
|sav = Varėnos rajono savivaldybė
|sen = Merkinės seniūnija
|gyv = 1228
|metai = 2011
|kirčl = {{Vietovardis|Merkìnė|Merkìnės|Merkìnei|Merkìnę|Merkinè|Merkìnėje|k=2|š=1}}
|vikiteka = Category:Merkinė
|istpav =
* {{ru|Меречь}}<ref name="ESBE">{{ESBE|19|066/66180|Меречь|115}}</ref><ref name="GSSRI">{{GSSRI|3|227|Меречь}}</ref>
}}
{{kiti}}
'''Merkinė''' – miestelis [[Varėnos rajono savivaldybė]]s teritorijoje, prie kelių {{A4}} bei {{KK129}} ir {{KK133}} sankryžos, [[Nemunas|Nemuno]] (dešiniajame jo krante), [[Merkys|Merkio]] ir [[Stangė]]s santakoje, [[Dzūkijos nacionalinis parkas|Dzūkijos nacionaliniame parke]]. [[Merkinės seniūnija|Seniūnijos]] centras, yra Nemuno ir Stangės seniūnaitijos. [[Urbanistikos paminklas]].
Veikia [[Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia]] (pastatyta [[1648]] m., gausi dailės paminklais). Miestelyje yra trikampė aikštė, kurios centre stovi [[Merkinės Viešpaties Kryžiaus cerkvė]], pastatyta [[1888]] m. ant XVI a. rotušės pamatų (veikė iki [[1940]] m., dabar – kraštotyros muziejus; ir rotušės išlikęs autentiškas bokšto rūsys su skliauto fragmentu), išsaugota senoji gatvių struktūra. Yra [[Merkinės Vinco Krėvės gimnazija]], [[Merkinės pagrindinė mokykla]], lopšelis-darželis, biblioteka, paštas (LT-65035), ligoninė, Lietuvių tautos kančių ir genocido muziejai. Dzūkijos nacionalinio parko informacijos centre yra nuolat veikianti dailės galerija (tautodailės ekspozicija) ir keičiamos parodos. Paminklas [[Merkinės mūšis|Merkinės mūšiui]] atminti (pastatytas [[2010]] m.).
Merkinėje yra palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, ambulatorija, gimnazija ([[1940]]–[[2005]] m. vidurinė mokykla), internatinė mokykla, įkurta [[1960]] m., Varėnos muzikos ir dailės mokyklos filialas, įkurtas [[1990]] m., lopšelis-darželis, laisvalaikio ir pramogų, lankytojų centrai, biblioteka ([[1947]] m.), veikia jaunimo etnokultūros klubas „[[Kukumbalis]]“. Miestelyje švenčiami Šv. Roko atlaidai, Amatų diena.
[[Vaizdas:Merkinė, tiltas.JPG|miniatiūra|240px|left|Atvažiuojant į Merkinę nuo [[Leipalingis|Leipalingio]]]]
== Geografija ir gamta ==
Merkinė išsidėsčiusi [[Dainavos lyguma|Dainavos lygumoje]], prie istorinių kelių [[Vilnius]]–[[Varšuva]] ir [[Kaunas]]–[[Gardinas]] sankryžos. Čia suteka [[Merkys]], [[Stangė]] ir [[Strauja]]. Per [[Nemunas|Nemuną]] nutiestas [[Merkinės tiltas]]. Pakeliui link [[Leipalingis|Leipalingio]] stūkso [[Merkinės piliakalnis]], puiki regykla, nuo kurio link [[Nemunas|Nemuno]] ir [[Merkys|Merkio]] santakos per pievas ir miškus veda 2 km botaninis takas. Išlikę 2 iš 4 miesto riboženkliai, pastatyti [[1579]] m., prie jų buvo pritvirtintas [[Merkinės herbas]].
== Istorija ==
[[Vaizdas:Merkines-piliakalnis.jpg|thumb|220px|[[Merkinės piliakalnis]]]]
=== Priešistorė ===
Su priešistoriniais laikais siejamas miestelio vardu pavadintas [[Merkinės tarpledynmetis]], šilto klimato laikotarpis [[pleistocenas|pleistocene]]. Merkinė – viena seniausių [[Lietuva|Lietuvos]] gyvenviečių, archeologinių tyrinėjimų duomenimis žmonės čia gyveno jau 10-ojo tūkstantmečio pr. m. e antroje pusėje. 21 tyrinėta gyvenvietė datuojama 9 tūkstantmečiu pr. m. e. ir priskiriama įvairioms kultūrinėms grupėms, daugiausia [[Svidrų kultūra]]i. Stovyklavietės ir gyvenvietės – [[Maksimonių gyvenvietė]] ir stovyklavietės, [[Merkinės stovyklavietės]], [[Netiesų stovyklavietė ir gyvenvietė]] ir kitos išsidėsčiusios Nemuno ir Merkio aukštutinėse ir žemutinėse terasose, prie ežerų ir upelių.
[[Mezolitas|Mezolitu]] datuojama 11 tyrinėtų gyvenviečių. Nuo 8 tūkstantmečio pr. m. e. pirmos pusės, iki jo pabaigos čia gyveno žmonės, priskiriami [[Kundos kultūra|Kundos]] ir [[Kutlajevkos kultūra]]i. 10 gyvenviečių priskirtinos [[Janislavcių kultūra]]i. [[Neolitas|neolito]] pradžioje Pietų Lietuvoje susiformavusios [[Nemuno kultūra|Nemuno kultūros]] gyvenvietės Merkinės apylinkėse gyvavo iki 3-ojo tūkstantmečio pr. m. e.; rastos 9 vėlyvojo [[Neolitas|neolito]] ir [[Bronzos amžius|bronzos amžiaus]] gyvenvietės.
Aplink Merkinę rasta ankstyvojo ir senojo geležies amžiaus [[V a. pr. m. e.]] – [[IV a.]] radinių ir [[Brūkšniuotoji keramika|lipdytos brūkšniuotu]] ir [[lygioji keramika|lygiu paviršiumi keramikos]] dirbinių. Viduriniajam geležies amžiui [[V a.]] – [[IX a.]] priskiriami pavieniai Merkinėje rasti radiniai, t. p. gretimi [[Vilkiautinio pilkapynas|Vilkiautinio]], [[Papiškių pilkapynas|Papiškių]] ir kiti [[pilkapis|pilkapiai]]. Vėlyvajam geležies amžiui, [[IX a.]] – [[XII a.]] būdingų įtvirtinimų yra šešiuose piliakalniuose. Rasta būdingų keramikos dirbinių, plačiaašmenių kirvių, atvežtinių ietigalių ir dviašmenis [[kalavijas]]. Išliko plokštinis kapinynas [[Galintėnai|Galintėnuose]]. 1,5 km į pietvakarius nuo Merkinės, Nemuno kairiajame krante, yra [[Jonionių akmenys]] – senovinė paleoastronominė stebykla. 100 m į pietryčius nuo Merkio santakos su Nemunu – [[Merkinės piliakalnis]]. <ref>{{VLE|XIV|710|[[Tomas Ostrauskas]]|Merkinė}}</ref>
=== Viduramžiai ===
Merkinė buvo svarbus strateginis [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštija|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos]] [[Panemunės pilių gynybos sistema|Panemunės pilių gynybos sistemos]] punktas – pirmą kartą minima [[1359]] m. [[Naugardo metraštis|Naugardo metraštyje]], nuo [[1377]] m. – [[Vokiečių ordino kronikos]]e. Nemuno ir Merkio santakoje stovėjo [[Merkinės pilis]], kurią [[1377]] m. nusiaubė [[kryžiuočiai]].
Manoma, kad Lietuvos krikšto metais [[1387]] m. tvirtovėje buvo įkurta pirmoji [[Merkinės bažnyčia]], čia [[Jogaila]], tais pat metais būdamas Merkinėje suteikė jai miesto teises, čia jis suteikė miesto teises ir [[Vilnius|Vilniui]]. Miestas įsikūręs ant svarbios istorinės trasos [[Vilnius]]-[[Krokuva]] ([[Lietuvių traktas]]), kaimą su [[Vygriai]]s jungė [[Vygrių traktas]], kuriuo į medžioklę jodavo Lietuvos didysis kunigaikštis [[Vytautas]]. [[1418]] m. įkurta parapinė bažnyčia.
[[Vaizdas:Europe 1648 westphal 1884.jpg|thumb|270px|right|Merkinė (''Merecz'') 1648 m. Europos žemėlapyje. („An Historical Atlas Containing a Chronological Series of One Hundred and Four Maps, at Successive Periods, from the Dawn of History to the Present Day.“ by Robert H. Labberton. Sixth Edition. 1884.)]]
Po [[1410]] m. [[Žalgirio mūšis|Žalgirio mūšio]] Merkinės gyvenvietė – papilys – ėmė plėstis, susiformavo turgaus aikštė, veikė smuklės, parduotuvės, užvažiuojamieji namai, kūrėsi amatininkai. Jau [[XV a.]] antroje pusėje Merkinė buvo svarbus amatų, prekybos ir jos kontrolės centras. [[XVI a.]] vidurys – [[XVII a.]] pirmoji pusė – Merkinės klestėjimo laikotarpis. Nuo XVI amžiaus minimas [[Merkinės dvaras (Alytus)|Merkinės karališkasis dvaras]] ir seniūnija. Nuo [[1529]] m. Merkinė minima LDK neprivilegijuotųjų miestų sąraše. [[1549]] m. Ldk [[Žygimantas Augustas]] Merkinę užrašė [[Barbora Radvilaitė|Barborai Radvilaitei]]. <ref>Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 123 p.</ref> [[1556]] m. [[Žygimantas Augustas]] pakartotinai suteikė [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teises]], ([[1776]] m. atimtos, [[1791]] m. savivalda atkurta), [[1569]] m. ir herbas, taip pat suteikta turgaus ir trijų prekymečių privilegija. Merkinė žymima visuose [[XVI a.]] antrosios pusės [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] žemėlapiuose. [[1587]] m. miestelis vadinamas Didžiąja Merkine, tikriausiai siekiant atskirti nuo [[Merkinė (Šalčininkai)|Merkinės]] dabartiniame [[Šalčininkų rajonas|Šalčininkų rajone]].
[[1605]] m. Merkinės burmistras pasikvietė vienuolius [[dominikonai|dominikonus]] ir padovanojo jiems mūrinius namus su sklypu. Nuo [[1616]] m. kūrėsi [[žydai]]. [[1633]] m. patvirtintos odminių ir batsiuvių, [[1639]] m. – siuvėjų [[cechas|cechų]] privilegijos. Merkinė išaugo ir buvo vienas svarbiausių ekonominių, dvasinių ir kultūrinių [[Dainava (baltų žemė)|Dainavos]] krašto centrų. [[1648]] m. Merkinėje mirė Abiejų Tautų Respublikos valdovas [[Vladislovas IV Vaza]]. Per [[1654]]–[[1667]] m. Abiejų Tautų Respublikos-Rusijos karą ir [[1700]]–[[1721]] m. [[Šiaurės karas|Šiaurės karą]] Merkinė labai nukentėjo nuo Rusijos ir Švedijos kariuomenių, prarado buvusią reikšmę. [[1707]] ir [[1708]] m. dukart Merkinėje lankėsi caras [[Petras I]]. [[1676]] m. Merkinėje įsikūrę [[jėzuitai]] įsteigė vienuolyną.
=== Naujieji laikai ===
[[Vaizdas:Rotuse1875.JPG|thumb|270px|right|[[Napoleonas Orda]]. Merkinės rotušė, 1875-1877 m.]]
[[1756]] m. Merkinės centre gyvenę 253 žydai, turėjo 28 namus. [[1777]] m. jėzuitų turtą perėmę dominikonai įkūrė apygardinę mokyklą. [[1790]] m. Merkinėje buvo 138 namai, tik du jų mūriniai, veikė 9 smuklės ir užvažiuojamieji namai. Per [[1794 m. sukilimas|1794 m. sukilimą]] [[Rusijos imperijos kariuomenė]] sudegino Merkinę, ji degė [[1803]] m., [[1822]] m. sudegė rotušė ir parduotuvės apie ją. [[1831]] m. uždarytas dominikonų vienuolynas ir mokykla. [[1838]] m. buvo 160 namų, iš jų 140 priklausė žydams. [[1861]]–[[1950]] m. Merkinė buvo valsčiaus centras. [[1888]] m. nugriovus rotušę jos vietoje pastatyta ir pašventinta stačiatikių cerkvė.
Nuo [[1889]] m. buvo platinama draudžiamoji spauda [[lietuvių kalba]], kovojama prieš lenkinimą bažnyčioje ir rusinimą (kun. K. Jagminas ir J. Bakšys, knygnešiai K. Barysas, K. Milius ir kiti). Merkinėje mokėsi rašytojas [[Vincas Krėvė]], kun. J. Čaplikas, kiti visuomenės ir kultūros veikėjai. [[1911]] m. įsteigtas Blaivybės skyrius.
=== Nepriklausomybės metai ===
Merkinė degė ir [[1921]] m. XX a. trečiame – ketvirtame dešimtmetyje miestas nesiplėtė. Merkinės centre gyveno žydai ([[1931]] m. – 1700), pakraščiuose – [[lietuviai]]. Buvo 3 sinagogos, žydų liaudies knygynas, 145 parduotuvės (beveik visos priklausė žydams), plytinė, saldainių fabrikas, siuvėjų, batsiuvių, šaltkalvių, kojinių dirbtuvės, keli malūnai. Merkinėje veikė keliolika religinių ir tautinių organizacijų skyrių. [[1931]] m. buvo 312 namų, 24 jų mūriniai.
[[1935]] m. Merkinėje įvyko pirmosios [[Senovės dienos]] – masinio liaudies meno šventė.
=== Okupacijų metai ===
Per [[SSRS-Vokietijos karas|SSRS-Vokietijos karą]] [[1941]] m. [[birželio 22]] d. Vokietijos [[aviacija]] subombardavo Merkinės centrą. [[1941]] m. Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Merkinėje nužudyta apie 3000 žydų. [[1945]] m. [[gruodžio 15]] d. [[Adolfas Ramanauskas-Vanagas|Adolfo Ramanausko-Vanago]] vadovaujami [[Merkio rinktinė]]s partizanai puolė miestelį, kovojant su NKVD pajėgomis vyko [[Merkinės mūšis]]. [[1940]]–[[1941]] m. ir [[1944]]–[[1953]] m. sovietų valdžia ištrėmė 93 gyventojus.
[[1949]]–[[1959]] m. kolūkio, [[1959]]–[[1993]] m. Merkio tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. <ref>{{VLE|XIV|710|[[Juozapas Miglinas]]|Merkinė}}</ref> Ūkis specializavosi gyvulininkystėje, pastatyta daug naujų gyvenamųjų namų, buvo [[Druskininkai|Druskininkų]] meno gaminių įmonės cechas, prekybos centras su „Stangės“ valgykla, melioracinės statybos valdyba, ligoninė, malūnas, pastatyti nauji mokyklos-internato rūmai, dideli kultūros rūmai, [[Merkinės vidurinė mokykla]].
=== Nepriklausomybės atgavimas ===
[[1989]] m. prie Merkinės kraštotyros ir genocido muziejaus J. Kaupinio iniciatyva pradėtas kurti sovietinio teroro aukų memorialas – Merkinės kryžių kalnelis, jame 154 vardiniai kryžiai ir koplyčia.
[[1996]] m. patvirtintas naujasis [[Merkinės herbas]]. <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=24899</ref>
[[2009]] m. Merkinė šventė savo 650 m. jubiliejų. Miestelyje buvo pastatyti trys koplytstulpiai žymintys stovėjusių bažnyčių ir vienuolynų vietas.
{{adm2|4}}
{{admr|XV a.|?|?|r4=3|[[Trakų vaivadija]]}}
{{admr|XVI a.|[[Merkinės seniūnija|Merkinės seniūnijos]] centras|}}
{{admr|XVIII a.|?|[[Trakų apskritis]]|}}
{{admr|[[1791]]–[[1795]] m.|?|[[Merkinės apskritis|Merkinės apskrities]] centras}}
{{admr|XIX a. – XX a. pradžia|r2=4|[[Merkinės valsčius|Merkinės valsčiaus]] centras|}}
{{admr|[[1915]]–[[1917]] m.|[[Alytaus-Merkinės apskritis]]|}}
{{admr|[[1917]]–[[1946]] m.|[[Alytaus apskritis]]}}
{{admr|[[1946]]–[[1950]] m.|[[Varėnos apskritis]]}}
{{admr|[[1950]]–[[1953]] m.|r2=3|[[Merkinės apylinkė]]s centras|r3=2|[[Druskininkų rajonas]]|[[Vilniaus sritis]]}}
{{admr|[[1953]]–[[1955]] m.|}}
{{admr|[[1955]]–[[1995]] m.|[[Varėnos rajonas]]}}
{{admr|nuo [[1995]] m.|[[Merkinės seniūnija|Merkinės seniūnijos]] centras|[[Varėnos rajono savivaldybė]]|[[Alytaus apskritis]]}}
{{adme}}
=== Pavadinimo kilmė ===
Kryžiuočiai mini gyvenvietę ''Merken'' arba ''Merkenpil'' (''Merkenpille'', t. y. Merkinės pilis). Miestelio vardas aiškiai hidronimiškas – nuo [[Merkys|Merkio]] upės, kuri prateka pro Merkinę.
== Gyventojai ==
[[XVI a.]] viduryje buvo – 1250–1890, [[XVII a.]] pradžioje – apie 2100–2180 gyventojų, [[1667]] m. – 113, [[1775]] m. – 128 [[dūmas|dūmai]],
{{dem|kolon=8|till=2300|inc=500|incmin=200
|past=* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
|1830|703
|1867|1525|r1867=*<ref name="GSSRI">{{GSSRI|3|227|Меречь}}</ref>
|1869|1494
|1882|2148
|1896|762|r1896=*<ref name="ESBE"/>
|1897|2280
|1923|2105
|1959|949|r1959=
|1970|1640
|1979|1799
|1980|1390|r1980=
|1986|1430|r1986=<ref name="TLE">{{TLE|3|53|[[Algimantas Miškinis]] ir kt|Merkinė 1}}</ref>
|1989|1564
|2001|1434
|2007|1570
|2011|1228}}
== Architektūra ==
[[Vaizdas:Rotuse1852.JPG|thumb|right|200px|Merkinės rotušė 1852 m.]]
[[Vaizdas:Merkinesrotuse.jpg|alt=Šiaurinis rotušės fasadas. Autoriai: Žygimantas Buržinskas, Aurimas Širvys. Iš knygos ,,Istorinė Merkinės rotušė"|thumb|264x264px|Merkinės rotušės šiaurinio fasado rekonstrukcija]]
Miestelis spindulinio plano, savaimingai susiklostė iki [[XVII a.]] pabaigos. Šešių gatvių sankryžoje yra beveik trikampio formos aikštė. Svarbiausi statiniai:
* Gotikinė bebokštė halinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia ([[XV a.]] pirmoji pusė, po [[1648]] m. rekonstrukcijos įgavo baroko bruožų, [[1884]] m. pagal architekto N. Čiagino projektą pristatytas prienavis). Bažnyčioje yra 5 vertingi mediniai barokiniai altoriai ([[XVII a.]] – [[XIX a.]]), paveikslų („Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“ [[XVI a.]], „Švč. Mergelė Marija“, manoma, [[XVII a.]], „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“ [[XVII a.]] – [[XVIII a.]], „Šv. Antanas“, „Šv. Rokas“, abu [[1856]] m., abiejų dail. P. Kandreckis, „Šv. Jurgis“ [[1879]] m., „Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų“ [[XX a.]] pirmoji pusė), medinė krucifikso skulptūra „Nukryžiuotasis“ ([[XX a.]] pradžia).
* Akmens mūro šventoriaus tvora su etnografinės formos vartais-varpine (manoma, [[1842]] m.; virš vartų – varpinės geležinis kryžius, [[XIX a.]]).
* Mūrinė tinkuota cerkvė ([[1888]] m. pastatyta ant [[XVI a.]] – [[XVII a.]] rotušės pamatų; nuo [[1968]] m. [[Merkinės kraštotyros muziejus]]).
* Du mūriniai tinkuoti miesto riboženkliai (manoma, pastatyti [[1575]] m. ar [[1579]] m.).
* Merkinės kryžių kalnelyje pastatyta mūrinė partizanų koplyčia ([[1994]] m.).
* Tiltas per Nemuną ([[XX a.]] 6–7 dešimtmetis).
* Paminklai:
** V. Krėvei, pastatytas [[1994]] m., skulptorius P. Mazūras
** Šv. Kazimierui, pastatytas [[1993]] m., skulptorius K. Lanauskas. <ref>{{VLE|XIV|709|[[Jurgita Rimkevičienė]]|Merkinė}}</ref>
* Hitlerizmo aukų, senosios žydų kapinės.
* Merkinės kraštotyros muziejus ir jo padalinys – Lietuvos laisvės kovų ir kančių muziejus ([[1996]] m.).
=== Rotušė ===
{{main|Merkinės rotušė}}
[[1556]] m. Merkinei suteiktos [[Magdeburgo teisės]]. [[1595]] m. jau minima miesto rotušė. Pastatas išstovėjo apie 300 metų. [[1885]] m. rotušė buvo nugriauta ir jos vietoje pastatyta tipinio projekto [[Merkinės stačiatikių cerkvė]]. Merkinė savivaldos teisės turėjo iki [[1776]] m., tad [[1798]] m. inventoriuje sakoma, kad sena dviaukštė rotušė yra tuščia. Tiesa, [[1791]] m. Merkinės savivalda buvo trumpam atkurta ir veikė iki [[1796]] metų. [[1773]]–[[1775]] m. valstybės įstaigos iš Merkinės buvo perkeltos į [[Alytus|Alytų]]. Apie rotušės išvaizdą galima spręsti iš dviejų XIX a. piešinių. Tai buvo daugiausiai renesansinių bruožų išlaikiusi rotušė dabartinėje Lietuvos teritorijoje.
== Sportas ==
* [[FK Merkinė]] (futbolas)
== Žymūs žmonės ==
* [[Vaclovas Žilinskis]] (1803-1863) - dvasininkas, Vilniaus vyskupas, Mogiliovo arkivyskupas.
* [[Max Leopold Margolis]] (1866-1932) - JAV filosofas.
* [[Juozapas Čaplikas]] (1876-1961) - kunigas, tautosakos rinkėjas ir skelbėjas, knygnešys.
* [[Mindaugas Julius Bloznelis]] (g. 1923) - antisovietinio ir antinacistinio pasipriešinimo veikėjas, inžinierius elektrikas, technologijos mokslų daktaras.
* [[Aleksandras Čyras]] (1927-2001) - mokslininkas, inžinierius statybininkas, habilituotas technologijos mokslų daktaras, profesorius.
* [[Petras Čyras]] (g. 1934) - kelių inžinierius, ergonomikos specialistas, technologijos mokslų daktaras.
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
== Literatūra ==
* Merkinės istorijos bruožai (sud. [[Algimantas Černiauskas (1953)|Algimantas Černiauskas]], Henrikas Gudavičius, [[Vykintas Vaitkevičius]]). – Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2004. – 452 p.: iliustr. – ISBN 9986-780-57-8
* A. Miškinis. Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai / Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės, t. 2. kn. 2. 2005 m.
* Merkinės lopšinės ir žaidimai (sud. Rita Černiauskienė). – Merkinė: Merkinės jaunimo etnokultūros klubas „Kukumbalis“, 2007. – 142 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-775-00-3
== Nuorodos ==
* [http://www.lsa.lt/varena/apie_merkine.htm Apie Merkinę]
* [http://www.istorija.lt/html/merkines2004.html Merkinės istorijos bruožai]
* [http://www.mockus.us/optimum/deksnys/merkine.html Žemėlapiai ir istorija]
* [http://www.lithuania-photo.com/merkine Nuotraukos]
* {{ML|1|430|Merkinė}}
== Galerija ==
<gallery>
Merkine Orthodox Church 2007.JPG | Stačiatikių bažnyčia
Vaizdas:Stangė.jpg|Pro pat piliakalnį teka upeliukas [[Stangė]]
Vaizdas:Tiltas per Namuna ties Merkine.jpg|[[Merkinės tiltas]] per [[Nemunas|Nemuną]]
Vaizdas:Merkine_panorama.jpg |Miestelio panorama
Vaizdas:Merkines muziejaus vidus.jpg|Merkinės kraštotyros muziejus
</gallery>
{{ltunavigacija
|C=MERKINĖ
|Š=[[Alytus|ALYTUS]] – 28 km
|ŠR=[[Perloja|PERLOJA]] – 16 km <br /> [[Varėna|VARĖNA]] – 30 km
|R=
|PR=
|P=
|PV=[[Kibyšiai]] – 8 km <br /> [[Leipalingis|LEIPALINGIS]] – 24 km
|V=
|ŠV=[[Ryliškiai]] – 15 km
}}
{{VARgyv}}
[[Kategorija:Merkinė| ]]
| 