Claude Debussy: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 32:
}}
 
'''Klodas Ašilis Debiusi''' ({{fr|Achille-Claude Debussy}}, g. [[1862]] m. [[rugpjūčio 22]] d. – m. [[1918]] m. [[kovo 25]] d.) – prancūzų kompozitorius [[impresionizmas|impresionistas]], muzikos kritikas, pianistas ir dirigentas. K. Debiusi – muzikos impresionizmo pradininkas ir vienas didžiausių jo kūrėjų<ref>Klimas, Jonas. Debussy. ''Muzikos enciklopedija''. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, t. 1, 2001, p. 311.</ref>.
 
== Biografija ==
{{tvarkyti}}
Kompozitoriaus kūrybiniai atradimai susipynę su jo asmeninio gyvenimo vingiais, todėl kiek platesnė įvykių apžvalga turėtų padėti geriau suvokti šio menininko kūrybos tikslus ir įkvėpimo šaltinius<ref name=":0">Šarūnas Nakas. ''Šiuolaikinė muzika''. Šviesa, Vilnius, 2002, p. 130-141. </ref>. 
 
K. Debiusi gimė neturtingoje šeimoje, tėvas buvo smulkus piklys, motina siuvėja. Jis niekada nelankė mokyklos – tėvai jį mokė namuose. Groti pradėjo nuo devynerių, tuo tarpu dešimties metų K. Debiusi įstojo į Paryžiaus konservatoriją, kur mokėsi pas žymius pedagogus: A. Lavignacą (solfedžio), A. Marmontelį (fortepijoną), E. Durandą ir E. Guiraud (harmoniją), C. Francką (kompoziciją). Būdamas 12 metų, jau grojo [[Šopenas|F. Šopeno]] koncertą fortepijonui. 1884 metais, baigdamas konservatoriją, gavo Romos premiją už kantatą „Sūnus palaidūnas" (''L‘enfant prodigue''), kurios dėka keletą metų gavo progą mokytis Italijoje. Tuo periodu K. Debiusi nemažai keliavo aplankė ne tik Italiją bet ir Vieną bei Rusiją. Rusų kompozitorių kūryba padarė įtakos jo muzikinei kalbai. 
Eilutė 45:
Beveik visa K. Debiusi kūryba yra programinė. Kompozitoriaus muzikai turėjo įtakos dailininkai impresionistai, poetai simbolistai, [[Vagneris|R. Vagneris]], [[Modestas Musorgskis|M. Musorgskio]] kūryba (su juo susipažino, dirbdamas dvare, Rusijoje).
 
Paryžiuje K. Debiusi ypač susidomėjo indonezietišku mušamųjų instrumentų orkestru gamelanu. Jį nustebino ir sužavėjo egzotiškos muzikos skoningumas, subtilumas ir natūralumas. Gamelano muzikantų meistriškumas jam pasirodė įspūdingesnis už vakarietišką. K. Debiusi gėrėjosi nepaprasta vakarietiškos kultūros muzikantų raiškos laisve ir jų meno savaimingumu. Ištodėl gamelano kompozitorius perėmė keletą muzikinių dalykų: pentatoninę dermę, šviesią skambesio spalvą, lengvą ir skaidrią audinio faktūrą. Jį nustebino ir sužavėjo egzotiškos muzikos skoningumas, subtilumas ir natūralumas.
 
Nepaisant prastokos kompozitorius reputacijos (kūrėjas nepaisydavo koncertų organizatorių įgeidžių, garsėjo kaip sunkaus charakterio žmogus ir užsispyrėlis), jo kūriniai XIX a. pabaigoje skambėjo vis dažniau. Geriausi šio laikotarpio kompozicijos buvo Styginių kvartetas g-moll (1893) ir simfoninis preliudas „Fauno popietė“ (1894). Anot prancūzų kompozitoriaus P. Boulezo, romantizmo epochos saulėlydį bei modernios muzikos pradžia siejama būtent su K. Debiusi „Fauno popietę“. Beje, tikrasis kūrinio pavadinimas buvo „Fauno popietės preliudas“, nes K. Debiusi ketino sukurti dar keletą dalių, tačiau to taip ir nepadarė.
Eilutė 58:
 
=== Sceniniai: ===
* Lyrinė drama pagal [[Maurice Maeterlinck|M. Meterlinską]] ''Pelléas et Mélisande (''„Pelėjas ir Melisanda“)
* Misterija ''Le Martyre de Saint Sébastien'' („Šv. Sebastijono kančios“)
* Choreografinė poema ''Jeux (''„Žaidimai“) (1913)