Olivier Messiaen: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SubRE (aptarimas | indėlis)
SubRE (aptarimas | indėlis)
Eilutė 34:
 
== Biografija ==
Olivjė Mesianas gimė 1908 m. gruodžio 10 d. [[Avinjonas|Avinjone]]. Jo motina Sesilija Sovaž buvo poetė ir tėvas Pjeras Mesianas − žinomas vertėjas iš anglų kalbos. 1914 m. prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniui karui]] tėvas buvo pašauktas į kariuomenę ir motina su sūnumi persikėlė į [[Grenoblis|Grenoblį]]. Olivjė daugiausiai buvo lavinamas motinos, kurios poezija jį paveikė. Viename iš kūrinių mama spėjo sūnų tapsiant muzikantu. Olivjė vaikystėje buvo supažindintas su Madam d'Onua pasakomis ir V. Šekspyro pjesėmis. Jis kartu su broliu Alanu namuose vaidindavo V. Šekspyro pjeses, nuo aštuonerių pradėjo mokytis groti pianinu ir rašyti muziką. Šeimos namuose buvo įvairių kompozitorių (V. Gliuko, H. Berliozo, Mocarto, R. Vagnerio ir kitų) partitūrų. 1918 m. pasibaigus karui tėvas gavo mokyojomokytojo postą [[Nantas|Nante]], kur O. Mesianui jo harmonijos mokytojas padovanojo [[Klodas Debiusi|K. Debiusi]] operos „Pelėjas ir Melisanda“ vokalo partitūrą. Tai matyt galutinai lėmė, kad O. Mesianas pasirinko muziko kelią. 1919 m. tėvui gavus naują mokytojo postą, šeima persikėlė į [[Paryžius|Paryžių]] ir O. Mesianas pradėjo mokslus Paryžiaus konservatorijoje. Joje jis ne kartą apdovanotas įvairiose disciplinose. Nagrinėjo rytietišką ritmiką, mikrotonalinę muziką, paukščių čiulbesį.
 
1931 m. baigęs konservatoriją O. Mesianas pradėjo dirbti [[vargonai|vargonininku]] Šv. Trejybės bažnyčioje Paryžiuje. Iš to meto interviu martyti, kad jis buvo tapęs karštu [[katalikybė|kataliku]]. 1932 m. birželio 22 d. jis vedė kompozitorę ir smuikininkę Luizą Žiustin Delbos. Tikriausiai 1932 m. jis pradėjo dėstyti Normalinėje muzikos mokykloje ir 1936 m. − privačioje ''Schola cantorum''. 1936 m. kartu su kitais kompozitoriais įkūrė draugiją „Jaunoji Prancūzija“, skirtą propaguoti modernią, jaunatvišką muziką.. 1939 m. prasidėjus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniui karui]] O. Mesianas buvo pašauktas atlikti karinės tarnybos. 1940 m. gegužę paimtas į nelaisvę vokiečių ir persiųstas į [[Giorlicas|Giorlico]] Silezijoje karo belaisvių stovyklą. Nelaisvėje parašė „Laiko pabaigos kvartetą“ (''Quatuor pour la fin du temps''). 1941 m. paleistas iš nelaisvės O. Mesianas grįžo į Paryžių, kur dėstė Paryžiaus konservatorijoje. Jis pritraukė mokinių privačioms pamokoms. 1944 m. publikavo teoretinį „Mano muzikinės kalbos technika“ (''Technique de mon langage musical'') veikalą. Jo kompozitoriaus kūryba buvo labai įtakota katalikiškos pasaulėžiūros.