Izoliacinė kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
Naujas puslapis: '''Izoliacinė kalba''' (''amorfinė'', ''vienskiemenė'', ''šakninė'') — žodyje tik labai ribotą morfemų skaičių galinti turėti kalba. Maksimalios izoliac...
 
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Izoliacinė kalba''' (''amorfinė'', ''vienskiemenė'', ''šakninė'') — žodyje tik labai ribotą [[morfema|morfemų]] skaičių galinti turėti kalba. Maksimalios izoliacinės struktūros kalbose žodžiai sudaryti tik iš vienos morfemos –
[[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]], nesudaromi nei sudurtiniai žodžiai, nei junginiai su [[Afiksas|afiksais]] ([[priešdėlis|priešdėliais]], [[priesaga|priesagomis]], [[galūnė (kalbotyra)|galūnėmis]] ar kitkuo). Šiuo atžvilgiu analitinėsizoliacinės kalbos yra priešingos [[Fleksinė kalba|fleksinėms]] ir [[Agliutinacinė kalba|agliutinacinėms]] kalboms, kuriose žodžiai gali būti sudaryti iš keleto ar daugiau morfemų.<ref>{{cite book|last=Whaley|first=Lindsay J.|title=Introduction to Typology: The Unity and Diversity of Language|year=1997|publisher=SAGE Publications, Inc|chapter=Chapter 7: Morphemes}}</ref>
==Pavyzdys==
Izoliacinėse kalbose ne tik kad nėra pagalbinių, žodžio ryšius sakinyje nurodančių, morfemų, bet ir matyti polinkis vengti pagalbinių žodžių, kurie atliktų šią paskirtį, todėl ypač svarbi žodžių tvarka sakinyje. Tad izoliacinėje [[Kinų kalba|kinų]] kalboje [[Veiksnys|veiksnio]] ir tiesioginio [[Papildinys|papildinio]] santykis reiškiamas žodžių tvarka, pavyzdžiui: