21:34, 26 lapkričio 2017 versija taisyti 78.58.105.148 (aptarimas) →‎Bendri bruožai Žyma: Vizualus redagavimas ← Prieš tai darytas keitimas		21:40, 26 lapkričio 2017 versija taisyti anuliuoti Homo ergaster (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo, Administratoriai 146 641 keitimas S Atmestas 78.58.105.148 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Tegel keitimas) Kitas pakeitimas →
Eilutė 4: == Bendri bruožai == Didelė dalis ~~Mato fanų~~lietuvių liaudies muzikos yra labai ~~Subrendusios moterys~~archajiška, apeiginės paskirties ~~atlieka tam tikrus pratimus 69 69 69~~ – tiek [[pagonybė\|pagoniškos]], tiek [[krikščionybė\|krikščioniškos]]. Bendrame Europos etnomuzikologijos kontekste lietuvių etninė muzika priskiriama šiaurės Europos [[arealas\|arealui]], kurio ribos artimos [[neolitas\|neolito]] epochos [[virvelinės keramikos kultūra]]i. Šio arealo rytinėje dalyje išryškėja styginių (kanklių) ir pučiamųjų kultūrų bruožai ir melodika, Lietuva yra jų sandūroje, dėl to etninė muzika ypatinga savo įvairumu. Lietuvių tautos istorija rodo, kad jų protėviai nuo senų senovės savo gyvenimą siejo su žemės darbais. Žemė buvo pagrindinis pragyvenimo šaltinis, svarbiausi rūpesčiai ir džiaugsmai. Lietuviai dievino [[Gamta\|gamtą]], tikėjo žmonių pavirtimu medžiais, akmenimis ar gyvais gamtos padarais. Visa tai formavo tautos būdą, dvasią ir tuo pačiu, meną. == Lietuvių liaudies dainos == {{main\|Lietuvių liaudies dainos}} ~~Dano fanus~~Dainos sudaro ~~subrende vyrai jie jam padeda atlikti įvairius~~didžiąją ~~aktus~~dalį ~~pvz~~lietuviško 69muzikinio ~~poza~~folkloro. Balsu, melodijomis išreiškiami patys giliausi žmogaus jausmai. Lietuvių liaudies dainos švelnios, lyriškos ir dažniausiai liūdnos. Tekstuose atsispindi gamtos vaizdai, žvėrių ir paukščių gyvenimas. Dainuojama ir apie skaudžią našlaičių dalią, sunkų žemdirbio triūsą, švelnius mergelės ir bernelio jausmus. Dainose labai daug palyginimų. Žmogaus gyvenimas lyginamas su augalų, ypač medžių, gyvenimu, prašoma paukščių ir žvėrių pagalbos. Lietuvių liaudies dainų ritmas gana sudėtingas. Tai tarsi gyvas pasakojimas, nuolat besikeičiantis ir vis bėgantis tolyn. Jį gana sunku užrašyti, nes dažnai kinta metras, gausu fermatų. Tai svarbiausi lietuvių liaudies dainų bruožai, atspindintys tik joms būdinga nuotaiką ir savitumą. eilutė 16 ⟶ 17: === Lietuvių liaudies dainų stiliai === Lietuvių liaudies dainas galima skirstyti į 3 stilius, būdingi skirtingiems etnografiniams regionams: [[vienbalsiškumas]] ([[monofonija]]), [[homofonija\|homofoninis daugiabalsumas]], [[heterofonija]] (mišrus vienbalsio ir daugiabalsio dainavimo tipas) ir [[polifonija]]. ~~Augusto fanai šunys nes jis zeonfilas ir su jais miega naktį ir daro 69 poza~~ Vienbalsumas būdingas dzūkams. Dainos nepaprastai gražios, dainingos ir dažniausiai liūdnos. Dzūkų dainų ritmas gana sudėtingas,- dažnai besikeičiančiu metru, nereguliariai pasikartojančiais akcentais, kuriantis laisvo, nesuvaržyto pasakojimo įspūdį. Daugiabalsumas būdingiausias Žemaitijai, kur jis ypač archajiškas, tačiau daugiau ar mažiau paplitęs po visą Lietuvą. Be to, žemaičiai savo melodijose mėgo išskirti aukščiausiąją gaida ir ją patęsti. Tai skiriamasis žemaičių dainų bruožas.

Lietuvių liaudies muzika: Skirtumas tarp puslapio versijų