Arūnas Tarabilda: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[1952]] m. pradėjo studijuoti [[grafika|grafiką]] [[Vilniaus dailės akademija|Vilniaus dailės institute]]. Tame pačiame kurse mokėsi grafikai [[Stasys Krasauskas]], [[Vytautas Kalinauskas]], [[Juozas Galkus]], [[Kastytis Juodikaitis]]. Viename iš piešinių draugus pavaizdavo kartu su humoristiniu kurso herbu, tarsi pranašaujančiu vėlesnį jo susidomėjimą heraldika.

Per [[1956]] m. Vėlines Vilniuje, [[Rasų kapinės]]e, studentai ir moksleiviai rinkosi prie [[Jonas Basanavičius|J.Basanavičiaus]], [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M.K.Čiurlionio]] ir kitų žymių Lietuvos asmenų kapų. Minėjime dalyvavo Arūnas Tarabilda, prof. [[Jonas Dagys]], [[Rimtautas Gibavičius]], [[Albinas Bernotas]], [[Laimutis Barkauskas]], [[Vytautas Viliūnas]] ir kt. Arūnas išdrįso viešai kelti klausimą dėl [[Gediminas|Gedimino]] vardo grąžinimo Vilniaus [[Stalinas|Stalino]] prospektui, jis sutrukdė valdžiai nuimti kryžių nuo [[Šv. Kazimiero bažnyčia|Šv. Kazimiero bažnyčią]] vainikuojančios karūnos. Už antitarybinę veiklą [[1957]] m. A. Tarabilda pašalintas iš [[komjanimas|komjaunimo]] ir Dailės instituto, paimtas į sovietinę[[Tarybinė armija|tarybinę armiją]], tarnavo sveikatai kenksmingomis sąlygomis radiacijos užkrėstoje zonoje [[Sverdlovskas|Sverdlovsko]] srityje. [[1959]] - [[1961]] m. vėl studijavo grafiką Dailės institute. Nuo 1961 m. dalyvavo dailės parodose.

Nuo vaikystės jam buvo būdingi romantiniai polinkiai, veiklumas, nagingumas. Dalyvavo [[aviamodelizmas|aviamodelizmo]] būrelyje, pasiekė rekordų su sklandytuvų modeliais, vėliau [[parašiutizmas|šokinėjo su parašiutu]], buvo pasidirbdinęs burinį laivą, suaugęs savomis rankomis sugebėjo pasistatyti namą vaizdingoje Pavilnio vietovėje, nors dėl to ir teko kurį laiką atsitraukti nuo [[kūryba|kūrybos]].

1966 m. buvo įsteigta [[Respublikinė heraldikos komisija]]. Į prasidėjusį Lietuvos miestų ir miestelių senųjų herbų atkūrimą ir naujų projektavimą įsijungė nemažai dailininkų, bet A. Tarabilda buvo vienas iš aktyviausių. Šio darbo, atitikusio jo patriotines aspiracijas ir domėjimąsi [[Lietuvos istorija]], jis ėmėsi labai rimtai. Ieškojo medžiagos Maskvos archyvuose, iš senujų dokumentų kopijavo [[LDK]] emblemas, gilinosi į griežtas, per šimtmečius susiklosčiusias herbų komponavimo taisykles. Gerai perpratęs šios specifinės taikomosios dailės srities reikalavimus, dailininkas sukūrė puikių ir išraiškingų herbų. Jis atkūrė šešis ir sukūrė septynis naujus herbus. Tačiau jau po Arūno mirties, po [[1970]] m. [[Dainų šventė]]s, kurios dalyviai, pasipuošę spalvinga savo miestų atributika, papiktino aukštus svečius iš [[Maskva|Maskvos]], Heraldikos komisijos veikla buvo uždrausta.