Habilitacija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
|||
Eilutė 4:
Akademinėje srityje žinoma nuo [[1684 m.]] Tik 1819 metais [[Prūsija]] parengė pirmąją habilitacijos tvarką (nuostatus). Rengėjas – [[Wilhelm von Humboldt]], Prūsijos vidaus reikalų ministerijos Kultūros ir mokymo sekcijos vedėjas (1809–1810).
==
[[Vokietija|Vokietijoje]], [[Austrija|Austrijoje]] ir Šveicarijoje – akademinės srites egzaminas, po kurio suteikiama teisė dėstyti (''[[facultas docendi]]'') mokslo dalyką. Tokia teisė ({{la|facultas legendi}}, {{de|Lehrbefähigung}}) gali būti sąlyga papildomai suteikiant leidimą arba įgaliojimus dėstyti ({{la|venia legendi}}, {{de|Lehrerlaubnis, Lehrbefugnis}}), kurie nuo pirmosios teisės skiriasi tuo, jog susiję su reguliariai vykstančiais užsiėmimais (paskaitomis).
Habilitacijos arba analogiški laipsniai taip pat egzistuoja Prancūzijoje (habilitation à diriger les recherches), Italijoje (Abilitazione scientifica nazionale), San Marine, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Lichtenšteine, Suomijoje, Estijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Portugalijoje (Agregação), Vengrijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Rumunijoje (abilitare), Moldovoje, Rusijoje, Ukrainoje, Slovakijoje, Švedijoje, Danijoje (dr. med./scient./phil.), Slovėnijoje, Graikijoje (υφηγεσία, υφηγητής), Armėnijoje, Azerbaidžane, Norvegijoje (førsteamanuensis), daugelyje buvusių Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės kolonijų: Alžyras, Egiptas, Dominika ir t.t.
Kai kuriose valstybėse habilitacijos laipsniai egzistuoja tik tam tikrose srityse (Belgijoje – teologijos srityje), tik tam tikruose regionuose (Brazilijos Sao Paolo valstijoje).
== Lietuva ==
| |||