Turkijos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

== Mongolų valdymas ==

[[1243]] m. Mongolai nugalėjo Seldžiukų armijas Kosedago mūšyje, Rumo sultonatas tapo mongolų vasalu. Todėl jie parado valdžią, paskutinis Seldžiukų sultonas mirė [[1308]] m. Dėl mongolų invazijos į Iraną ir aplinkines sritis turkai kėlėsi į Vakarų Anatoliją<ref>[http://www.h-net.org/~fisher/hst373/readings/inalcik5.html Halil Inalcik. „The Question of the Emergence of the Ottoman State“]</ref>. Mongolams valdant turkai Anatolijoje įkūrė daug kunigaikštysčių (beilikų). Stipriausi iš jų buvo Karamanoğlu ir Germiyan centrinėje Anatolijos srityje. Pagal Egėjo pakrantę iš šiaurės į pietus buvo Karesi, Saruhan, Aydınoğlu, Menteşe ir Teke kunigaikštystės. Candaroğlu valdė Juodosios jūros sritį aplink [[Kastamonu]] ir Sinopą<ref>[http://books.google.com/books?id=Cbj2G4l7elYC&pg=PA5&ots=a1AhurHzHu&dq=beylik&output=html&sig=VTuPvTM8SoOXkXeMsWFIc69Z8k8&hl=en European and Islamic Trade in the Early Ottoman State: The Merchants of Genoa and Turkey] ISBN 0-521-64221-3 1999 m.</ref>. Osmanų dinastijos kunigaištystė buvo šiaurės vakarų Anatolijoje, tuomet tai buvo nežymi kunigaikštystė. Tačiau per 200 metų ji tapo imperija, užėmusia Balkanus ir Anatoliją<ref name="Ottomans">Patrick Kinross ''The Ottoman Centuries: The Rise and Fall of the Turkish Empire'', Morrow, 1977, isbn=0-6880-3093-9</ref>.