Katalonija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Atšauktas naudotojo Gosireo.tm (Aptarimas) darytas keitimas 5255162 netinkamas šablono naudojimas |
|||
Eilutė 7:
| plotis = 200
| UTC= |UTCv=
| valstybė =
| valstRegionoVardas = | valstRegionas =
| valstRegiono2lygioVardas = | valstRegionas2lygio =
Eilutė 30:
| vikiteka = Category:Catalonia
}}
'''Katalonija''' ({{ca|Catalunya}}, {{oc|Catalonha}}, {{es|Cataluña}}) – autonominis regionas ir istorinė sritis [[Ispanija|Ispanijos]] šiaurės rytuose. Sostinė – [[Barselona]]. [[2017]] m. [[spalio 27]] d. Katalonijos parlamentas, remdamasis referendumo rezultatais, vienašališkai paskelbė Katalonijos nepriklausomybę.<ref>[http://www.bbc.co.uk/news/world-europe-41780116]</ref>
Katalonijos autonominis regionas ({{ca|Comunitat Autònoma de Catalunya}}, {{es|Comunidad Autónoma de Cataluña}}, {{oc|Comunitat Autonòma de Catalonha}}) suformuotas 1979 m. gruodžio 18 d.<ref>Catalonia. (2012). Encyclopædia Britannica. Encyclopædia Britannica Ultimate Reference Suite. Chicago: Encyclopædia Britannica.</ref> 2006 m. regiono autonomija buvo išplėsta. Autonominis regionas apima [[Barselonos provincija|Barselonos]], [[Žironos provincija|Žironos]], [[Leridos provincija|Leridos]] ir [[Taragonos provincija]]s. Oficialios kalbos – katalonų, ispanų ir oksitanų (Val d’Arano slėnyje).
Eilutė 102:
414 m. šiaurės Ispaniją užkariavo [[vestgotai]] ir [[alanai]], kurie 476 m. užėmė ir Barseloną, kuri tapo jų valstybės Gotalonijos sostine.
711 m. į Ispaniją iš Šiaurės Afrikos įsiveržė [[maurai]], kurie 712
1137 m. po Barselonos grafų ir Aragono karalių dinastijų paveldėtojų vedybų [[Barselonos grafystė]] tapo [[Aragono karalystė]]s dalimi, o katalonų kalba – oficialia karalystės kalba. XIII–XIV amžiuose [[Barselona]] tapo vienu didžiausių Viduržemio jūros pakrančių miestu, kuriame vystėsi amatai ir prekyba. Šiuo laikotarpiu susiformavo terminas „països catalans“, reiškiantis „katalonų žemės“, apimantis visas katalonų kultūros įtakos teritorijas. XIV a. kilo nuolatiniai karai tarp Katalonijos ir Kastilijos, bei šios sąjungininkės Maljorkos karalystės. Konflikto kulminacija įvyko [[1359]] m., kai po trijų dienų trukmės jūros mūšio katalonų laivynas sutriuškino Kastilijos laivyną prie Barselonos pakrantės. XV a. katalonai užkariavo Siciliją, Sardiniją, centrinę Graikijos dalį. XV a. pabaigoje susituokus karališkųjų dinastijų atstovams Aragono ir Kastilijos karalystės susijungė į vieną teritorinį vienetą. Pradžioje abi karalystės išlaikė savo atskiras institucijas, teismus ir įstatymus. Katalonija, remiantis karaliaus patvirtintais statutais turėjo stiprią autonomiją.
XVII a. susikirtus Katalonijos ir Leono-Kastilijos interesams kilo pirmieji separatistiniai judėjimai.<ref name=britannica></ref> 1640
[[Ispanijos įpėdinystės karas|Ispanijos įpėdinystės karo]] metu Aragonas kovojo prieš [[filipas V|Filipą V]], kuriam laimėjus Katalonijos institucijos buvo [[Nueva Planta dekretai|panaikintos]] ir vietoje jų įvestos Kastilijos institucijos, o ispanų kalba tapo viešąja kalba Katalonijoje. Nuo to laiko katalonai nuolat kovojo dėl savo teisių ir laisvių atstatymo.
Eilutė 116:
[[1930]] m. [[rugpjūčio 17]] d. Ispanijos respublikonai pasirašė susitarimą su Katalonija, pagal kurią šiai provincijai pažadėta [[autonomija]] iškart po Ispanijos paskelbimo respublika. Ispanijos pilietinio karo metu Katalonijos nacionalistai rėmė respublikonus. [[1936]] m. karo pradžioje Barselonos darbininkai ir kariškiai pajėgė atremti Franko kariuomenę ir perversmą nuslopino. Tik [[1939]] m. miestą užėmė Franko kariuomenė, kilo represijų banga, mokyklose uždrausta katalonų kalba, šalis buvo centralizuota.
Franko mirtis [[1975]] m. atvėrė kelią demokratijai. Vėl buvo leista vartoti katalonų kalbą. 1977
* [[2007]] m. įvyko visuotinis referendumas, kuriame katalonai balsavo už juridinės reikšmės suteikimą savo tautiniam statusui.
* [[2010]] m. Ispanijos Karalystės konstitucinis teismas blokavo referendumo rezultatus. Barselonoje vyko milijoninės demonstracijos už savo tautiškumo pripažinimą.
* [[2017]] m. [[spalio 1]] d. vyko referendumas dėl Katalonijos nepriklausomybės, kurį Ispanijos centrinė vyriausybė ir teismai pripažino prieštaraujančiu konstitucijai.<ref>{{cite web|url=http://edition.cnn.com/2017/09/27/europe/catalan-referendum-explained/index.html|title=Catalan referendum, explained: What's behind the push to break from Spain?|publisher=[[CNN]]|date=2017-10-01|access-date=2017-10-01}}</ref> Nacionalinė Ispanijos policija panaudojo jėgą, bandydama patekti į balsavimo pastatus, buvo sužeista daugiau negu 700 žmonių.<ref>{{cite web|url=https://www.delfi.lt/news/daily/world/sukreciantys-vaizdai-ispanijoje-policininkai-katalonijos-referendumo-salininkus-sparde-ir-tampe-uz-plauku.d?id=75920759|title=Sukrečiantys vaizdai Ispanijoje: policininkai Katalonijos referendumo šalininkus spardė ir tampė už plaukų|publisher=[[Delfi]]|date=2017-10-01|access-date=2017-10-01}}</ref>
* [[2017]]
* [[2017]]
== Nuorodos ==
{{Išnašos}}
| |||