[[Vaizdas:OccultJupiter_6-7-2005_6-07PM_Nelson_NZ.jpg|thumb|200px|right|Kelios minutės iki pilno [[Jupiteris (planeta)|Jupiterio]] užtemimo 2005 [[birželio 7]] d.]]'''Užtemimas''' – dangaus kūno pridengimas kitu dangaus kūnu tokioje projekcijoje, kad pridengiantis kūnas atsiranda tarp pagrindinio šviesulio ir užtemdomo kūno.
Užtemimas - astr. reiškinys, kurio metu vieną dangaus kūną ar jo dalį uždengia kitas dangaus kūnas arba vienas dangaus kūnas patenka į kito dangaus kūno šešėlį. Saulė užtemsta, kai ją uždengia Mėnulis, Mėnulis užtemsta, kai jis patenka į Žemės šešėlį arba pusšešėlį, planetos palydovas užtemsta, kai jis patenka į Žemės šešėlį arba pusšešėlį, planetos palydovas užtemsta, kai jis patenka į planetos šešėlį. Žemėje dažniausiai matomi periodiškai pasikartojantys Saulės ir Mėnulio užtemimai. Visiškas Saulės užtemimas -- retas reiškinys, toje pačioje žemės vietoje kartojasi vidutiniškai kas 300--400 m.; daliniai Saulės užtemimai toje pačioje vietoje kartojasi kas 2--3m. Per metus įvairiose Žemės vietose galima pamatyti 2--5 Saulės užtemimus. Mėnulio užtemimai matomi tuo pačiu metu beveik visame Žemės pusrutulyje, atsuktame į Mėnulį. Per metus įvyksta 2--3 Mėnulio užtemimai. Periodas, kuriam praėjus, Saulės ir Mėnulio užtemimai pasikartoja ta pačia tvarka, lygus ^ sarui, tose pačiose žemės vietose -- 3 sarams. Per XX a. Žemėje įvyks 228 Saulės ir 148 Mėnulio užtemimai. Paskutinis TSRS teritorijoje matytas visiškas Saulės užtemimas buvo 1981.VII.31, Lietuvos teritorijoje -- 1954.VI.30.
[[Žemė]]je stebimi [[Saulės užtemimas|Saulės užtemimai]] (kuomet [[Mėnulis]] pridengia [[Saulė|Saulę]]) ir [[Mėnulio užtemimas|Mėnulio užtemimai]] (kai Žemė pridengia Mėnulį). Šie užtemimai toje pačioje vietoje kartojasi kas 54 metus ir 31 dieną.
