11:10, 20 spalio 2017 versija taisyti 83.171.7.1 (aptarimas) →‎Istorija Žyma: Vizualus redagavimas ← Prieš tai darytas keitimas		11:16, 20 spalio 2017 versija taisyti anuliuoti Homo ergaster (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo, Administratoriai 146 159 keitimai S Atmestas 83.171.7.1 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Bumbum keitimas) Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: {{gramatika}} [[Vaizdas:Linus Torvalds (cropped).jpg\|thumb\|187x187px\|[[Linus Torvalds]], pagrindinis Linux ~~NXX~~branduolio kurėjas.]] ~~kurėjas.~~ ]] : ''Apie Linux branduolį skaitykite straipsnį [[Linux branduolys]]. Apie [[asteroidas\|asteroidą]] pavadinimu „Linux“ skaitykite straipsnį [[9885 Linux]].'' [[Vaizdas:Tux.svg\|thumb\|170x170px\|Linux simbolis: [[Pingvinas]] '[[Tux]]']]'''Linux''' – laisvos ([[Atviras kodas\|atviro kodo]]) [[Operacinė sistema\|operacinės sistemos]] [[Branduolys (OS)\|branduolio]] (kernel) pavadinimas. Dažnai taip sutrumpintai vadinama ir bendrai visa [[Unix]]-tipo operacinė sistema naudojanti [[Linux branduolys\|Linux branduolį]] (kuris buvo išleistas pirmą kartą 1991 m. spalį), sukurtą [[Linus Torvalds]], kartu su sisteminėmis programomis bei bibliotekomis sukurtas [[GNU]] projekto (įkurtas 1983 metais). Yra daugybė '''GNU/Linux'''<ref>http://www.gnu.org/gnu/why-gnu-linux.html</ref> variantų, dar vadinamų platinamaisiais paketais ({{En\|distribution}}). Populiariausias iš jų dabar [[Ubuntu]].▼ ~~[[Vaizdas:Tux.svg\|thumb\|170x170px\|Linux simbolis: [[Pingvinas]] 'NXX~~ ' ▲]]'''Linux''' – laisvos ([[Atviras kodas\|atviro kodo]]) [[Operacinė sistema\|operacinės sistemos]] [[Branduolys (OS)\|branduolio]] (kernel) pavadinimas. Dažnai taip sutrumpintai vadinama ir bendrai visa [[Unix]]-tipo operacinė sistema naudojanti [[Linux branduolys\|Linux branduolį]] (kuris buvo išleistas pirmą kartą 1991 m. spalį), sukurtą [[Linus Torvalds]], kartu su sisteminėmis programomis bei bibliotekomis sukurtas [[GNU]] projekto (įkurtas 1983 metais). Yra daugybė '''GNU/Linux'''<ref>http://www.gnu.org/gnu/why-gnu-linux.html</ref> variantų, dar vadinamų platinamaisiais paketais ({{En\|distribution}}). Populiariausias iš jų dabar [[Ubuntu]]. Linux dabar naudojamas [[Serveris\|serveriuose]], [[Asmeninis kompiuteris\|asmeniniuose kompiuteriuose]] ir [[Superkompiuteris\|superkompiuteriuose]], taip pat – mobiliuose telefonuose ir kitose buitinėse sistemose. == Istorija == '''Linux priešistorė'''▼ ▲~~'''~~=== Linux priešistorė~~'''~~ === ~~•1969~~ [[1969]] metais [[JAV ]] telekomunikacijos bendruomenė [[AT&T ]] sukūrė operacinė sistemą [[Unix]], kuri labai įtakojo Linux operacinės sistemos kūrimo principus. Unix operacinė sistema buvo pirmą kartą platinta 1971 metais. ~~•1983~~ [[1983]] metais [[Ričardas Stalmanas ]] įkūrė [[GNU ]] projektą, siekiant sukurti į Unix panašią išbaigtą atviro kodo operacinę sistemą. [[1985 m.\|1985]] metais Stalmanas įkūrė [[Laisvosios programinės įrangos fondas\|Laisvosios programinės įrangos fondą]], kurios tikslas skatinti [[Laisvoji programinė įranga\|laisvųjų programinių ~~įrangųnaudojimą~~įrangų]] naudojimą, ir [[1989 m.\|1989]] metais parašė [[GNU GPL ]] licenciją, kuri šiuo metu yra viena populiariausių atvirojo kodo licencijų. GNU projektas sukūrė daug laisvosios programinės įrangos, bet jų kuriamas [[Branduolys (OS)\|branduolys]], [[GNU Hurd]], iki Linux sukūrimo dar nebuvo pabaigtas. Linus Torvalds yra paminėjęs, kad, jei būtų buvęs išleistas GNU Hurd branduolys, jis nebūtų nusprendęs kurti Linux branduolio.<ref>Linksvayer, Mike (1993). „[http://gondwanaland.com/meta/history/interview.html An Interview With Linus Torvalds]“ (puslapis rašytas angliškai). ''Meta magazine''. Rasta January 20, 2009.</ref> [[Vaizdas:Unix history.en.svg\|thumb\|[[Unix]] ir giminingų sistemų genealogija. Matosi [[BSD]], [[Minix]], ir Linux, bei kitos operacinės sistemos.]] ~~•1987~~ [[1987 m.\|1987]] metais išleista [[Minix]], Unix tipo [[Mikrobranduolinė architektūra\|mikrobranduolinės architektūros ]] kompiuterių operacinė sistema. [[Andrew S. Tanenbaum ]] sukūrė ją mokymo tikslais. Minix operacinė sistema paskatino Linux kūrimą.▼ ~~•1992~~ [[1992 m.\|1992]] metais išleista atviro kodo [[386BSD ]] operacinė sistema. Linus Torvalds minėjo, kad, jei 386BSD būtų buvęs išleistas anksčiau, jis turbūt nebūtų pradėjęs kurti Linux branduolio.<ref>„[http://web.archive.org/web/20121003060514/http://www.dina.dk/~abraham/Linus_vs_Tanenbaum.html Linus vs. Tanenbaum debate]“ (puslapis rašytas angliškai). Archyvuota iš originalaus spalio 3, 2010 m. Rasta February 19, 2014.</ref>▼ ▲•1987 metais išleista Minix, Unix tipo mikrobranduolinės architektūros kompiuterių operacinė sistema. Andrew S. Tanenbaum sukūrė ją mokymo tikslais. Minix operacinė sistema paskatino Linux kūrimą. ~~'''~~=== Kūrimas~~'''~~ ===▼ ▲•1992 metais išleista atviro kodo 386BSD operacinė sistema. Linus Torvalds minėjo, kad, jei 386BSD būtų buvęs išleistas anksčiau, jis turbūt nebūtų pradėjęs kurti Linux branduolio. ~~•1991~~ [[1991]] metais [[Suomija\|Suomijos ]] Helsinkio universiteto studentas [[Linus Torvalds ]] parašė laišką į comp.os.minix naujienų grupę, pranešdamas apie tai, kad jo kuriama operacinė sistema jau „beveik veikia“ <ref>[http://groups.google.at/groups?selm=1991Oct5.071651.9658%40agate.berkeley.edu originalus laiškas – groups.google]</ref>. Ši data ir šis laiškas oficialiai laikomas Linux gimtadieniu.▼ ~~•1992~~[[1992]] m. Linux autoriai paskelbė branduolį [[GNU GPL ]] licencijos sąlygomis. Linux integruotas į [[GNU ]] projektą. Linux pritraukė daugybės programuotojų iš viso pasaulio dėmesį ir buvo toliau tobulinamas.▼ ▲'''Kūrimas''' ~~•1994~~ [[1994]] metais internete pradėta platinti 1.0 Linux branduolio versija.▼ ▲•1991 metais Suomijos Helsinkio universiteto studentas Linus Torvalds parašė laišką į comp.os.minix naujienų grupę, pranešdamas apie tai, kad jo kuriama operacinė sistema jau „beveik veikia“ . Ši data ir šis laiškas oficialiai laikomas Linux gimtadieniu. •ĮĮ jo tobulinimą įsitraukė pasaulinė programuotojų bendruomenė ir greitai GNU/Linux operacinė sistema tapo žinoma kaip viena stabiliausių ir galingiausių profesionalių operacinių sistemų. Jos naudojimui tada reikėjo profesionalių žinių ir įgūdžių. GNU/Linux programuotojai kūrė programuotojams.▼ ▲•1992 m. Linux autoriai paskelbė branduolį GNU GPL licencijos sąlygomis. Linux integruotas į GNU projektą. Linux pritraukė daugybės programuotojų iš viso pasaulio dėmesį ir buvo toliau tobulinamas. [[Vaizdas:Linux_Distribution_Timeline.svg\|thumb\|428x428px\|Linux operacinių sistemų vystymasis.]] ▲•1994 metais internete pradėta platinti 1.0 Linux branduolio versija. [[Vaizdas:Baltix-14.04-GNOME-Overview-screenshot-LT-1024.png\|thumb\|[[Baltix]] 14.04 išvaizda ([[GNOME]] [[grafinė aplinka]])]] ~~'''~~=== Vėliau~~'''~~ ===▼ ▲•Į jo tobulinimą įsitraukė pasaulinė programuotojų bendruomenė ir greitai GNU/Linux operacinė sistema tapo žinoma kaip viena stabiliausių ir galingiausių profesionalių operacinių sistemų. Jos naudojimui tada reikėjo profesionalių žinių ir įgūdžių. GNU/Linux programuotojai kūrė programuotojams. ~~•Buvo~~Buvo kuriami ir komerciniai Linux distributyvai, kurių kūrėjai pelnėsi iš jų pardavimo ir palaikymo. [[GNU GPL\|GNU licencija ]] neleidžia uždrausti programos ir patobulintos jos versijos kopijavimo, tačiau atsirado nemažai įmonių, kurios rado verslo modelių, kaip nepažeidžiant licencijos pelnytis iš GNU produktų. Dažniausiai tai pajamos iš produktų palaikymo. Tokiu atveju įmonė teikia profesionalią paramą mažiau profesionaliems kliento darbuotojams. Tai yra vienas iš ekonominių stimulų GNU/Linux produktus pritaikyti ir kompiuterių vartotojams.▼ ~~•Kūrėsi~~Kūrėsi vis daugiau įmonių, kur GNU/Linux sistemų kūrimas buvo organizuojamas, finansuojamas filantropų arba kompiuterių įrangos gamintojų, kurie tuo siekė geresnių savo įrangos pardavimų. Tokių įmonių tikslas yra sukurti sistemą ir programų rinkinį (platinamąjį paketą), skirtą plačiam vartotojų ratui.▼ ▲'''Vėliau''' ~~•Buvo~~Buvo kuriama vis daugiau patogių GNU/Linux administravimo sistemų. Jų naudojimas tapo vis paprastesnis. Tuo tarpu alternatyvūs nuosavybiniai produktai buvo paprasti, bet nestabilūs, neatsparūs virusams ir įsilaužimams. Jų kūrėjams įvedant papildomas apsaugos priemones jų naudojimas tapo vis sudėtingesnis ir apie [[2002 ]] metus vienų ir kitų sistemų naudojimo sudėtingumas susilygino.▼ ▲•Buvo kuriami ir komerciniai Linux distributyvai, kurių kūrėjai pelnėsi iš jų pardavimo ir palaikymo. GNU licencija neleidžia uždrausti programos ir patobulintos jos versijos kopijavimo, tačiau atsirado nemažai įmonių, kurios rado verslo modelių, kaip nepažeidžiant licencijos pelnytis iš GNU produktų. Dažniausiai tai pajamos iš produktų palaikymo. Tokiu atveju įmonė teikia profesionalią paramą mažiau profesionaliems kliento darbuotojams. Tai yra vienas iš ekonominių stimulų GNU/Linux produktus pritaikyti ir kompiuterių vartotojams. ~~•2004~~[[2004]] m. [[spalio 20 ]] d. išleista pirmoji Ubuntu versija. Tai [[Debian ]] pagrindu sukurta operacinė sistema, dar labiau pritaikyta neprofesionaliam vartotojui. Jos pagrindu kuriamos naujos [[Baltix ]] versijos.▼ ▲•Kūrėsi vis daugiau įmonių, kur GNU/Linux sistemų kūrimas buvo organizuojamas, finansuojamas filantropų arba kompiuterių įrangos gamintojų, kurie tuo siekė geresnių savo įrangos pardavimų. Tokių įmonių tikslas yra sukurti sistemą ir programų rinkinį (platinamąjį paketą), skirtą plačiam vartotojų ratui. ~~'''~~== Ginčai dėl pavadinimo tikslumo~~'''~~ ==▼ ▲•Buvo kuriama vis daugiau patogių GNU/Linux administravimo sistemų. Jų naudojimas tapo vis paprastesnis. Tuo tarpu alternatyvūs nuosavybiniai produktai buvo paprasti, bet nestabilūs, neatsparūs virusams ir įsilaužimams. Jų kūrėjams įvedant papildomas apsaugos priemones jų naudojimas tapo vis sudėtingesnis ir apie 2002 metus vienų ir kitų sistemų naudojimo sudėtingumas susilygino. Dažnai Linux vadinamas ne branduolys, o pati operacinė sistema. Šią operacinę sistemą sudaro Linux branduolys, [[programinė įranga ]] iš [[GNU ]] projekto bei kitos [[Laisvoji programinė įranga\|laisvai ]] platinamos programos ir pagalbiniai įrankiai. Todėl daugelis specialistų teigia, kad operacinę sistemą tiksliau būtų vadinti '''GNU/Linux'''.▼ ~~'''~~== Platinamieji paketai~~'''~~ ==▼ ▲•2004 m. spalio 20 d. išleista pirmoji Ubuntu versija. Tai Debian pagrindu sukurta operacinė sistema, dar labiau pritaikyta neprofesionaliam vartotojui. Jos pagrindu kuriamos naujos Baltix versijos. ~~•Dažnai~~Dažnai žodis Linux vartojamas apibūdinant [[Linux platinamasis paketas\|platinamuosius paketus ]] (dar vadinami ''GNU/Linux distributyvais''), kuriuose yra Linux branduolys, GNU programos ir daug kitų, dažniausiai laisvų, programų. Skirtingi distributyvai gali būti taikomos specifiniams tikslams, tačiau populiariausi distributyvai skirti plačiajam vartotojų ratui. Populiariausi Linux distributyvai (pagal 2009 metų distrowatch.com <ref>http://distrowatch.com/stats.php?section=popularity</ref>statistiką) yra [[Ubuntu ]] Linux, [[OpenSuse ]] Linux, [[Linux Mint]], [[Fedora]]/[[Red Hat\|Redhat]], [[Debian ]] GNU/Linux, [[Mandriva ]] Linux ir [[PCLinuxOS]]. Nuo [[2005 ]] metų pagal Distrowatch statistiką Ubuntu yra pati populiariausia GNU/Linux operacinė sistema. Debian kartais vadinamas meta – distributyvu, nes jo pagrindu kuriami kiti distributyvai (pvz., [[Baltix]], [[Knoppix]], Ubuntu).▼ ▲'''Ginčai dėl pavadinimo tikslumo''' ▲Dažnai Linux vadinamas ne branduolys, o pati operacinė sistema. Šią operacinę sistemą sudaro Linux branduolys, programinė įranga iš GNU projekto bei kitos laisvai platinamos programos ir pagalbiniai įrankiai. Todėl daugelis specialistų teigia, kad operacinę sistemą tiksliau būtų vadinti GNU/Linux. ▲'''Platinamieji paketai''' ▲•Dažnai žodis Linux vartojamas apibūdinant platinamuosius paketus (dar vadinami GNU/Linux distributyvais), kuriuose yra Linux branduolys, GNU programos ir daug kitų, dažniausiai laisvų, programų. Skirtingi distributyvai gali būti taikomos specifiniams tikslams, tačiau populiariausi distributyvai skirti plačiajam vartotojų ratui. Populiariausi Linux distributyvai (pagal 2009 metų distrowatch.com statistiką) yra Ubuntu Linux, OpenSuse Linux, Linux Mint, Fedora/Redhat, Debian GNU/Linux, Mandriva Linux ir PCLinuxOS. Nuo 2005 metų pagal Distrowatch statistiką Ubuntu yra pati populiariausia GNU/Linux operacinė sistema. Debian kartais vadinamas meta – distributyvu, nes jo pagrindu kuriami kiti distributyvai (pvz., Baltix, Knoppix, Ubuntu). == Nuorodos ==

Linux: Skirtumas tarp puslapio versijų