Linux: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žymos: Žyma: Trynimas Vizualus redagavimas |
|||
Eilutė 11:
== Istorija ==
'''Linux priešistorė'''
•1969 metais JAV telekomunikacijos bendruomenė AT&T sukūrė operacinė sistemą Unix, kuri labai įtakojo Linux operacinės sistemos kūrimo principus. Unix operacinė sistema buvo pirmą kartą platinta 1971 metais.
•1983 metais Ričardas Stalmanas įkūrė GNU projektą, siekiant sukurti į Unix panašią išbaigtą atviro kodo operacinę sistemą. 1985 metais Stalmanas įkūrė Laisvosios programinės įrangos fondą, kurios tikslas skatinti laisvųjų programinių įrangųnaudojimą, ir 1989 metais parašė GNU GPL licenciją, kuri šiuo metu yra viena populiariausių atvirojo kodo licencijų. GNU projektas sukūrė daug laisvosios programinės įrangos, bet jų kuriamas branduolys, GNU Hurd, iki Linux sukūrimo dar nebuvo pabaigtas. Linus Torvalds yra paminėjęs, kad, jei būtų buvęs išleistas GNU Hurd branduolys, jis nebūtų nusprendęs kurti Linux branduolio.
•1987 metais išleista Minix, Unix tipo mikrobranduolinės architektūros kompiuterių operacinė sistema. Andrew S. Tanenbaum sukūrė ją mokymo tikslais. Minix operacinė sistema paskatino Linux kūrimą.
•1992 metais išleista atviro kodo 386BSD operacinė sistema. Linus Torvalds minėjo, kad, jei 386BSD būtų buvęs išleistas anksčiau, jis turbūt nebūtų pradėjęs kurti Linux branduolio.
'''Kūrimas'''
•1991 metais Suomijos Helsinkio universiteto studentas Linus Torvalds parašė laišką į comp.os.minix naujienų grupę, pranešdamas apie tai, kad jo kuriama operacinė sistema jau „beveik veikia“ . Ši data ir šis laiškas oficialiai laikomas Linux gimtadieniu.
•1992 m. Linux autoriai paskelbė branduolį GNU GPL licencijos sąlygomis. Linux integruotas į GNU projektą. Linux pritraukė daugybės programuotojų iš viso pasaulio dėmesį ir buvo toliau tobulinamas.
•1994 metais internete pradėta platinti 1.0 Linux branduolio versija.
•Į jo tobulinimą įsitraukė pasaulinė programuotojų bendruomenė ir greitai GNU/Linux operacinė sistema tapo žinoma kaip viena stabiliausių ir galingiausių profesionalių operacinių sistemų. Jos naudojimui tada reikėjo profesionalių žinių ir įgūdžių. GNU/Linux programuotojai kūrė programuotojams.
'''Vėliau'''
•Buvo kuriami ir komerciniai Linux distributyvai, kurių kūrėjai pelnėsi iš jų pardavimo ir palaikymo. GNU licencija neleidžia uždrausti programos ir patobulintos jos versijos kopijavimo, tačiau atsirado nemažai įmonių, kurios rado verslo modelių, kaip nepažeidžiant licencijos pelnytis iš GNU produktų. Dažniausiai tai pajamos iš produktų palaikymo. Tokiu atveju įmonė teikia profesionalią paramą mažiau profesionaliems kliento darbuotojams. Tai yra vienas iš ekonominių stimulų GNU/Linux produktus pritaikyti ir kompiuterių vartotojams.
•Kūrėsi vis daugiau įmonių, kur GNU/Linux sistemų kūrimas buvo organizuojamas, finansuojamas filantropų arba kompiuterių įrangos gamintojų, kurie tuo siekė geresnių savo įrangos pardavimų. Tokių įmonių tikslas yra sukurti sistemą ir programų rinkinį (platinamąjį paketą), skirtą plačiam vartotojų ratui.
•Buvo kuriama vis daugiau patogių GNU/Linux administravimo sistemų. Jų naudojimas tapo vis paprastesnis. Tuo tarpu alternatyvūs nuosavybiniai produktai buvo paprasti, bet nestabilūs, neatsparūs virusams ir įsilaužimams. Jų kūrėjams įvedant papildomas apsaugos priemones jų naudojimas tapo vis sudėtingesnis ir apie 2002 metus vienų ir kitų sistemų naudojimo sudėtingumas susilygino.
•2004 m. spalio 20 d. išleista pirmoji Ubuntu versija. Tai Debian pagrindu sukurta operacinė sistema, dar labiau pritaikyta neprofesionaliam vartotojui. Jos pagrindu kuriamos naujos Baltix versijos.
'''Ginčai dėl pavadinimo tikslumo'''
Dažnai Linux vadinamas ne branduolys, o pati operacinė sistema. Šią operacinę sistemą sudaro Linux branduolys, programinė įranga iš GNU projekto bei kitos laisvai platinamos programos ir pagalbiniai įrankiai. Todėl daugelis specialistų teigia, kad operacinę sistemą tiksliau būtų vadinti GNU/Linux.
'''Platinamieji paketai'''
•Dažnai žodis Linux vartojamas apibūdinant platinamuosius paketus (dar vadinami GNU/Linux distributyvais), kuriuose yra Linux branduolys, GNU programos ir daug kitų, dažniausiai laisvų, programų. Skirtingi distributyvai gali būti taikomos specifiniams tikslams, tačiau populiariausi distributyvai skirti plačiajam vartotojų ratui. Populiariausi Linux distributyvai (pagal 2009 metų distrowatch.com statistiką) yra Ubuntu Linux, OpenSuse Linux, Linux Mint, Fedora/Redhat, Debian GNU/Linux, Mandriva Linux ir PCLinuxOS. Nuo 2005 metų pagal Distrowatch statistiką Ubuntu yra pati populiariausia GNU/Linux operacinė sistema. Debian kartais vadinamas meta – distributyvu, nes jo pagrindu kuriami kiti distributyvai (pvz., Baltix, Knoppix, Ubuntu).
== Nuorodos ==
| |||