Morta Mindaugienė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Morta valdovo [[Mindaugas|Mindaugo]] žmona buvo labai sudėtingu [[Lietuva|Lietuvai]] laikotarpiu. Jau [[1219]] m. [[Mindaugas]] su broliu [[Dausprungas|Dausprungu]] buvo vieni iš pačių žymiausių Lietuvos kunigaikščių, o tuo metu baltų žemėms ir [[Lietuva|Lietuvai]] vis stiprėjo pavojus iš Livonijos [[Kalavijuočių ordinas|Kalavijuočių ordino]] pusės ir pietvakarių, ypač kai nuo Pavyslio ėmė veržtis [[Vokiečių ordinas|Kryžiuočių ordinas]]. Šių dviejų frontų sąlygomis [[1236]] m. didžiulės tarptautinės akcijos pasėkoje kryžiaus žygis buvo nukreiptas tiesiogiai prieš [[Lietuva|Lietuvą]], bet kaip liudija šaltiniai, „susibūrė Lietuva“ ir „nugalėjo Lietuva“ garsiame [[Saulės mūšis|Saulės mūšyje]]. Kiek vėliau rašytiniuose šaltiniuose nušviečiant tarptautinius pietryčių įvykius figūruoja ir aprašoma „Mindaugo Lietuva“. Dėl to nuo tų metų sąlygiškai skaičiuotas ir [[Mindaugas|Mindaugo]] valdymas. Didžiulis [[Mindaugas|Mindaugo]] valstybės išbandymas buvo XIII a. viduryje, kai [[1250]]-[[1251]] m. [[Lietuva|Lietuvą]] puolė Livonijos ordinas ir [[Haličo-Voluinės kunigaikštystė|Haličo-Voluinės]] [[Rusia|Rusios]] pajėgos, o valstybės viduje, išorės poveikyje, vyko sąmokslas. [[Mindaugas]] sugebėjo atremti priešą, suardyti priešišką koaliciją suartėdamas su [[Livonijos ordinas|Livonijos ordinu]], priimant [[1251]] m. krikštą ir [[1253]] m. karūnuojantis Lietuvos karaliumi. Nors ir toliau [[Vokiečių ordinas|Ordinas]] su talkininkais grobstė vakarų baltų žemes, [[Mindaugas|Mindaugo]] remiami [[lietuviai]] ir [[žemaičiai]] sutriuškino abi [[Vokiečių ordinas|Ordino]], Livonijos ir Prūsijos šakas [[Durbės mūšis|Durbės mūšyje]] ([[1260]] m.), o tuo pasinaudoję, sukilę [[prūsai]] ir kiti baltai, kovojo dėl savo nepriklausomybės. Galiausiai, Mindaugas, pasinaudodamas esančia situacija, stojo į atvirą kovą prieš [[Vokiečių ordinas|Ordiną]] [[1261]] m.

 

 

Metraštininkas nešykšti jai dėmesio. Ji jautri, švelni ir rūpestinga karalaičių Rūklio (Gerstuko) ir Rupeikio motina. Jos jautrumas artimiesiems ir rūpestis valstybės reikalais susieti su esminiais įvykiais kuriant Lietuvos karalystę. Karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos santykiai atsiveria rūpesčiu tautos interesais. Grįžusį iš sunkaus žygio Mindaugą pasitikusi karalienė klausinėja jį ir guodžia, užjaučia ir meiliai nusižemindama išreiškia pasiilgimą. Pirmieji žmogiškos meilės atspindžiai Lietuvos istorijoje tokie išskirtiniai, jog jais negalima nesižavėti. Karalienė pokalbyje su Mindaugu atkreipia dėmesį į Livonijos magistro teiktą Lietuvai paramą, kartu nežymiai parodydama ir savo reikšmę: „Magistras pagerbė tave / ir visą tavo tautą, taip pat ir mane“.