Litis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Atcovi (aptarimas | indėlis)
S Atmestas 193.219.177.41 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas)
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 3:
'''Litis''' – sidabriškai baltas šarminis [[metalas]], atvirame ore apsineša tamsiai pilku apnašu (Li<sub>2</sub>O ir Li<sub>3</sub>N).
 
== Fizinės savybėsIstorija ==
Litį [[1817]] m. atrado Švedijos chemikas ir mineralogas Johanas Augustas Arfvedsonas (Johan August Arfwedson). 1818 m. metalinį litį pirmą kartą [[elektrolizė]]s būdu išgavo Anglijos chemikas, fizikas ir geologas Humphry Davy.
Litis – pats lengviausias metalas, jo tankis esant 0&nbsp;°C lygus 0,539 g/cm³.
 
== Pavadinimo kilmė ==
Litis minkštas ir plastiškas kaip plastelinas.
[[Bercelijus]] metalą pavadino ličiu dėl to, kad norėjo išryškinti jo skirtumą nuo [[natris|natrio]] ir [[kalis|kalio]], kurie tuo metu buvo randami tik druskose, tuo tarpu kai litis buvo išgaunamas ir iš akmenų ({{el|lithos}} – akmuo).
 
== Fizinės savybės ==
Ličio lydymosi ir virimo temperatūros – 180,5&nbsp;°C ir 1327&nbsp;°C – pačios aukščiausios tarp IA grupės metalų.
Litis  – pats lengviausias metalas, jo tankis esant 0&nbsp;°C lygus 0,539 g/cm³. Litis minkštas ir plastiškas kaip plastelinas.
Ličio lydymosi ir virimo temperatūros  – 180,5&nbsp;°C ir 1327&nbsp;°C  – pačios aukščiausios tarp IA grupės metalų.
 
== Cheminės savybės ==
{{liepsna|vaizdas=FlammenfärbungLi.png|elemento=Ličio}}
Palyginus su [[Natris|natriu]] litis yra mažiau chemiškai aktyvus. Su [[Vanduo|vandeniu]] litis reaguoja silpniau nei kiti IA grupės metalai. Su [[Deguonis|deguonimi]] ir [[Azotas|azotu]] litis reaguoja kambario temperatūroje, o esant 200&nbsp;°C  – užsidega. Paprastomis sąlygomis litis aktyviai reaguoja su visais [[Halogenas|halogenais]].
 
== IstorijaRadimvietės ==
Laikoma, kad didelė dalis pasaulinių ličio atsargų arba apie 5,4 mln. tonų yra [[Bolivija|Bolivijos]] [[Ujūnio druskožemis|Ujūnio druskožemyje]].<ref>http://www.amusingplanet.com/2011/08/salar-de-uyuni-in-boliva-worlds-largest.html
Litį [[1817]] m. atrado Johanas Augustas Arfvedsonas (Johan August Arfwedson).
Salar de Uyuni in Boliva: World’s Largest Salt Flat</ref> Taip pat litis išgaunamas Čilėje, Argentinoje, Brazilijoje, Rusijoje, JAV, Konge, Kinijoje, Australijoje, Serbijoje.
 
== Pavadinimo kilmė ==
[[Bercelijus]] metalą pavadino ličiu dėl to, kad norėjo išryškinti jo skirtumą nuo [[natris|natrio]] ir [[kalis|kalio]], kurie tuo metu buvo randami tik druskose, tuo tarpu kai litis buvo išgaunamas ir iš akmenų ({{el|lithos}} – akmuo).
 
{{elem-stub}}