Papirusas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Papirusu vadinama rašymo medžiaga, pagaminta iš [[Papirusinė viksvuolė|papiruso (''Cyperus papirus'')]] augalo, kuris Sen. Egipto laikais buvo gausiai paplitęs [[Nilas|Nilo]] slėnyje. Vėliau, dėl intensyvaus naudojimo šis augalas Egipte išnyko ir dabar sutinkamas Nilo vidurupyjeaukštupyje, ircentrinėje aukštupyjeAfrikoje. Papirusu taip pat vadinami atskiri ant papiruso užrašyti dokumentai, pvz., [[Česterio Bičio papirusas]]. Anksčiausi papiruso lapai (neišrašyti) rasti didiko Hemakos kape [[Sakara|Sakaroje]] iš I dinastijos laikų.

[[Senovės Graikijos istorija|Senovės graikai]] papirusą vadino ''bublos'' (vėliau ''biblos'') ir ''papuros'' terminais. Pastarasis tikriausiai išvestas iš egiptietiškų hieroglifų, tikriausiai reiškiančių „priklausantis faraonui“, kas galėtų nurodyti, kad prekyba papirusu buvo valstybės valdoma. Žinoma, kad papirusas buvo parduodamasgaminamas ir perkamasparduodamas, tačiau kaip tai buvo įgyvendinama, neaišku. Tikėtina, kad beveik visame Nilo slėnyje Egipte buvo keletas stambių papiruso gaminimo centrų ir medžiagai išgauti papirusai buvo specialiai auginami (kultivuojami). Kiek jo gamybą ir prekybą kontroliavo valstybė, nežinoma. Tik iš [[Ptolemėjai|Ptolemėjų]] laikų išliko žinių apie pusiau valstybės kontroliuojamus gamybos centrus Nilo deltoje; tai nereiškė, kad jų nebuvo kitur Nilo slėnyje.

Kaip išties buvo gaminamas papirusas yra labai sunku nustatyti. Iš Senovės Egipto laikų išliko sienų scenų, kuriuose vaizduojama papirusų pjūtis. Jie taip pat buvo naudojami valčių konstravimui, virvių vijimui. Papiruso gamybos procesas tikriausiai buvo toks: trikampis augalo [[stiebas]] buvo padengtas kieta žieve, kuri buvo nupjaunama. Po žieve buvo skaidulinė stiebo šerdis, kuri būdavo pamerkiama, kad įsigertų vandens. Po to šerdis supjaustoma plonomis, 1−3 cm pločio juostelėmis. Šios juostelės suklojamos šalia viena kitos ar šiek tiek persidengiančiais kraštais ir sumušamos, kad iširtų augalo struktūra. Virš šio sluoksnio klojamas kitas juostelių sluoksnis 90° kampu pirmajam. Gauta medžiaga suspaudžiama ar sutankinama mušimu ir jai leidžiama išdžiūti. Vieno gauto lapo dydis paprastai siekdavo 1 kubitą (45 cm). Iki 20 lapų galėdavo būti sujungiami krakmolinga tešla kaip klijais, kad suformuotų dokumentą. Tikėtina, kad būtent 20 lapų ritiniai buvo standartiniai, kuriais būdavo parduodami papirusai, nors aptikta labai ilgų, net(ilgiausias 45žinomas msiekė ilgio42 m) papirusų, bet šie buvo skirti religiniams laidojimo tekstams užrašyti ir tikriausiai gaminamibuvo atskiraivienetiniai. Papiruso naudotojas prieš rašydamas galėdavo iš ritinio atsipjauti jam reikalingo dydžio lapą. Išorinė pusė (''verso'') būdavo paliekama neišrašyta, nebent kai papirusas tapdavo nebereikalingas ir jį saviems užrašams panaudodavo kiti.