Gulagas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Lagerių sistema taip pat turėjo prisidėti prie industrializacijos – įsisavinti gamtinius išteklius, vystyti didelio masto infrastruktūros ir pramonės vystymo projektus. Planų šių tikslų siekti kuriant specialiąsias gyvenvietes, o ne priverstinio darbo stovyklas, atsisakyta 1933 m. po Nazino tragedijos.

 

 

1933 m. rugpjūčio 3 d. TSRS Liaudies komisarų tarybos nutarimu buvo patvirtintas RTFSR Priverstinių darbų kodeksas, nustatęs įvairius pataisos darbų lagerių funkcionavimo aspektus. Kodekse numatytas įkalintųjų darbo naudojimas ir įteisintas dviejų darbo dienų užskaitymas už tris kalėjimo dienas, kuris plačiai naudotas [[Baltosios ir Baltijos jūrų kanalas|Baltosios ir Baltijos jūrų kanalą]] stačiusiųjų kalinių motyvavimui. 1934 m. liepos 10 d. TSRS centrinio vykdomojo komiteto sprendimu įkurtas TSRS Vidaus reikalų liaudies komisariatas, į kurį įėjo penkios vyriausiosios valdybos. Viena iš jų buvo Vyriausioji pataisos darbų lagerių ir darbo gyvenviečių valdyba („Главное управление исправительно-трудовых лагерей и трудовых поселений“), tų pačių metų spalio mėnesį pervadinta į Vyriausiąją lagerių, darbo gyvenviečių ir įkalinimo vietų valdybą („Главное управление лагерей, трудпоселений и мест заключения“). 1934 m. NKVD buvo perduotos TSRS Konvojavimo pajėgos.