Kazimieras Būga: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 83.171.1.166 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (86.100.133.42 keitimas) |
|||
Eilutė 47:
[[1924]] m. birželio mėn. gavęs atostogų, išvyko į [[Aukštadvaris|Aukštadvarį]] tyrinėti to krašto dzūkų tarmės ribos. Rinkdamas medžiagą persišaldė, susirgo, kaip iš pradžių manyta, [[gripas|gripu]]. Liga persimetė į smegenis. Sveikata negerėjo ir pervežus į Kauną. Po aštuonių dienų ligonis buvo pervežtas į Karaliaučių. Profesoriui nustatytas smegenų gripas. [[Lapkričio 25]] d. jis buvo paralyžiuotas, o naktį iš gruodžio 1-osios į 2-ąją mirė. [[Gruodžio 5]] d. greituoju traukiniu K. Būgos kūną į Kauną parvežė jo senas globėjas ir bičiulis prof. [[Eduardas Volteris]]. [[Gruodžio 6]] d. Kazimieras Būga iškilmingai palaidotas [[Ramybės parkas|Kauno kapinėse]] netoli savo mokytojo Kazimiero Jauniaus kapo. Kai sovietmečiu miesto centre kapinės buvo panaikintos, palaikai perkelti į [[Petrašiūnų kapinės|Petrašiūnų kapines]].
== Darbai ==
[[Vaizdas:Lkz.jpg|thumb|250px|Akademinis lietuvių kalbos žodynas, pradėtas rengti K. Būgos]]
K. Būgos veikaluose nagrinėjamos beveik visos lietuvių kalbos mokslo sritys. Jis tyrinėjo [[Lietuvių kalbos kirčiavimas|lietuvių kalbos kirčiavimą]], įvairių garsų atsiradimo kelius, istorinę jų raidą. Išaiškino daugelio lietuviškų žodžių kilmę. Yra paskelbęs daug [[etimologija|etimologijų]] (žodžių kilmės aiškinimų), nušvietęs mūsų kalbos skolinių kilmę, lietuviškų asmenvardžių darybą.
Kalbininkas atstatė tikrąsias lietuviškas [[Lietuvos didysis kunigaikštis|Lietuvos didžiųjų kunigaikščių]] vardų formas.{{faktas}} Daug yra davęs lietuvių kalbos [[Fonetika|fonetinės struktūros]], [[Gramatika|gramatinės sandaros]], kirčiavimo studijoms.
Daug nusipelnė lietuvių bendrinės kalbos ugdymui. Rūpinosi praktiniais rašomosios kalbos tobulinimo reikalais. Parašė ne vieną darbą apie rašybos suvienodinimą („Genys margas, o lietuviška rašyba dar margesnė“). Kalbininkas išgelbėjo nemažai gražių lietuviškų žodžių, kurie buvo paskelbti svetimybėmis (''boba'', ''labas'', ''liaudis'', ''riba'', ''kūdikis'', ''skriauda'', ''marios'').
K. Būga nesidomėjo turbūt tik lietuvių kalbos [[sintaksė]]s klausimais. Savo žodyno įvade jis parašė: „Skiriamųjų ženklų dėlioti aš nemoku, todėl skaitytojas lai nemano mokytis jų iš žodyno“. Kad ir neilgai gyvenęs, K. Būga padarė labai daug. Jį galima laikyti tikruoju lietuvių kalbos mokslo kūrėju.
Bendravo su [[Janis Endzelynas|Janiu Edzelynu]], Janu Boduenu de Kurtenė, Leonidu Bulachovskiu, Francu Šprechtu, Reincholdu Trutmanu, palaikė ryšius su visais žymiaisiais XX a. I-os pusės kalbininkais baltistais, populiarino lietuvių kalbą tarp lingvistų nelietuvių.<ref>{{TLE|1|- 296-297|[[Zigmas Zinkevičius]]}}</ref>
== Kūriniai ==
* Apie lietuvių asmens vardus
* Lituanica
eilutė 58 ⟶ 69:
* [[1934]] m. [[spalio 4]] d. [[Dusetų Kazimiero Būgos gimnazija|Dusetų mokyklai]] suteiktas K. Būgos vardas.
* [[1973]] m. Pažiegėje įkurtas memorialinis muziejus. <ref>http://www.muziejai.lt/zarasai/bugos_mem_muz.htm</ref>
* [[1977]] m. prie namo Kaune, kuriame gyveno (J. Jablonskio g. 6, [[Kauno Maironio gimnazija|Maironio gimnazijos]] kiemas) atidengta memorialinė lenta. [[2005]] m. rugpjūčio mėn. atidengta nauja lenta. <ref
* [[1979]] m. pažymint prof. K. Būgos 100-ąsias metines pastatytas liaudies meistro Vytauto Ulevičiaus skulptūrinis stulpas su rodykle, rodančia kelią į kalbininko gimtinę.
* 1979 m. sukurtas medalis (dail. [[Petras Repšys]]).
| |||