|
Nuo [[1983]] m. yra populiaraus opozicinės krypties Venesuelos politikos, ekonomikos ir kultūros savaitinio žurnalo „Zeta“ vyriausioji redaktorė. Be savaitinių straipsnių ir redakcijos darbo žurnale, turi nuolatinę skiltį dienraštyje „El Nuevo País“, dalyvauja radijo, televizijos, interneto diskusijose. Ilgą laiką bendradarbiavo su [[Klyvlendas|Klyvlendo]] (JAV) lietuvių laikraščiu „Dirva“. <ref>http://on.lt/jurate-statkute-rosales</ref>
== DarbųIstorinės esmėteorijos ==
=== Gudų kilmė ===
Autorė teigia, kad iš visų mums žinomų dokumentų, nurodančių gudų kilmės vietą, seniausias buvo parašytas 551 metais. Tai Bizantijoj lotynų kalba parašyta gudų tautos istorija, pavadinta "Apie gudų kilmę ir darbus" (De origine actibusque Getarum). Jos autorius save vadina Jordanu. Knygos pradžioje autorius aiškina, kad jam teko sutrumpinti dvylika tomų gudų istorijos, kurią ostgotų (ostrogudų) karalius Teodorikas padiktavo Romos senatoriui Kasiodorui. Statkutė de Rosales teigia kad Jordano istorija, pavadinta sutrumpintai "Getica" buvo neteisingai išversta ir interpretuota, todėl gotai neteisingai priskiriami germanams. Anot jos, Skandia, arba Skandza yra dabartinės Lenkijos teritorijoje šalia Vyslos esanti nerija, iš kurios ir kilę gudai. Tai patvirtina ir istorikas Motiejus Pretorijus, gimęs 1625 m. Klaipėdoje savo knygose "Orbis Gothicus", 1688 m. bei "Mars Gothicus", 1961 m. Kiti ryškesni istorikai, cituojami Statkute de Rosales yra Ispanijos karalius Alfonsas X išmintingasis (Grande e general estoria) bei Chimenensas de Rada, "Historia Gothica" autorius.
1985 m. jos išleisoje knygoje „Baltų kalbų bruožai iberų pusiasalyje“ teigiama, kad [[gotai]] buvo [[baltai]].<ref name="ZinkevičiusLituanistica2011"/> Tokia išvada daryta remiantis atsiliepimais apie [[gotų kalba|gotų kalbą]] rašytiniuose šaltiniuose, [[Ulfilos Biblija]] nagrinėta nebuvo.<ref name="ZinkevičiusLituanistica2011"/>
=== Ulfilos Biblija ir jos kalba ===
Anot autorės, Ulfilos kalba ir jo raidynas yra ne kas kita, kaip tuometinės Balkanų padėties padarinys. Jo kalba struktūros požiūriu yra germanų, tačiau leksika- mišinys germaniškų, baltiškų ir slaviškų žodžių, o pagal Landau, net su nemaža graikiškos sakinio darybos persvara. Lygiai toks pat mišinys yra Ulfilos raidyne, kurio vienos raidės yra paimtos iš graikų kalbos, kitos iš romėnų, o keletas balsių iš runų.
2011 m. išleistoje knygoje „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ ji teigė, kad jos nuomonė pasikeitė.<ref name="ZinkevičiusLituanistica2011"/> Ten ji pritarė, kad Ulfilos Biblija parašyta germanų grupės kalba, bet teigė, kad ši kalba buvusi nauja bei greitai išnykusi.<ref name="ZinkevičiusLituanistica2011"/> Knygoje aiškinama, kad „gotais“ vadinti baltų protėviai „gudai“, kurie ir sunaikinę [[Romos imperija|Romos imperiją]].<ref name="ZinkevičiusLituanistica2011"/>
== Kritika ==
=== Teigiama ===
* Prof. habil. dr. Algirdas Gaižutis skyriuje "Giluminiai požiūriai laukia savo valandos" pristatydamas de Rosales "Europos šaknys ir mes lietuviai" teigia, kad keldama hipotezes apie didį probaltų vaidmenį visoje Europos istorijoje ir kultūroje autorė remiasi daugybe istorinių šaltinų, archeologų, kalbininkų tyrinėjimais ir išvadomis. Jos keliamos ir grindžiamos hipotezės apie getų-dakų ir trakų įspaudą Europos istorijoje, apie probaltiškojo kamieno ypatingą reikšmę grindžiamos labai svarbiais įvairiais šaltiniais ir jų aiškintojų, interpretatorių svarstymais bei diskusijomis. Autorė vengia visažinio povyzos.<ref>Jūratė Statkutė de Rosales "Europos šaknys ir mes lietuviai", Vilnius, 2011</ref>
* Prof. habil. dr. Romualdas Grigas skyriuje "Skaitydami patirsite katarsį" teigia kad Jūratė Statkutė de Rosales visą savo sąmoningą gyvenimą paaukojo istorinei "pėdsekystei"- mūsų proprotėvių ir jų kraujo, jų dvasinės kultūros giminaičių paieškoms. Ji pagrindinę dalį šio, po didžiulius plotus išsidriekusio, taip pat ir po Rytų bei Pietų Europą kadaise migravusio superetnoso vadina gudais. Tai susišaukia su tuo, ką patys seniausi prorusų (Novgorodo) metraštininkai VII-IX amžiuose vadino godais, įvardindami juos vos ne amžinais savo priešais.<ref>Jūratė Statkutė de Rosales "Europos šaknys ir mes lietuviai", Vilnius, 2011</ref>
* Prof. habil. dr. Vladas Žulkus skyriuje "Naujas reiškinys Lietuvos archeologijoje ir istorijoje" teigia, kad autorės tyrimai yra savotiškas šokas Lietuvos istorikams. Jis mano, kad mes dar gyvename suspausti tradicinės istorijos sampratos ir tradicijų, todėl nenuostabu, kad Statkutės de Rosales mintys nebus taip greitai suprastos ir priimtos Lietuvoje. Jis ragina kolegas archeologus, istorikus ir kalbininkus domėtis šiomis problemomis naujai.
* Prof. dr. Eugenijus Jovaiša skyriuje "Marijos Gimbutienės darbų tęsėja" teigia, kad Marijos Gimbutienės pradėtą baltų kultūros reikšmės Europos istorijoje įtvirtinimo darbą tęsia Jūratė Statkutė de Rosales, o jos "Europos šaknys"- tai virtinė šaltinių ir naujai keliamų klausimų. Tikra yra tai, kad autorės teiginiai randa patvirtinimą mūsų archeologijos medžiagoje.
=== Neigiama ===
* [[Zigmas Zinkevičius|Zigmas Zinkevičius]] savo straipsnyje [http://mokslozurnalai.lmaleidykla.lt/publ/0235-716X/2011/4/472-475.pdf "Jūratė Statkutė de Rosales ir gotų istorija"] 2011 m. įrodinėja kad Jūratė Statkutė de Rosales, [[Česlovas Gedgaudas]] ir [[Aleksandras Račkus]] priskirtini vienai „mokyklai“.<ref name="ZinkevičiusLituanistica2011">[[Zigmas Zinkevičius]] „Jūratė Statkutė de Rosales ir gotų istorija“, „[[Lituanistica]]“, 2011, t. 57, nr. 4(86), 472–475 psl., [http://mokslozurnalai.lmaleidykla.lt/publ/0235-716X/2011/4/472-475.pdf]</ref> Anot jo, 1985 m. jos išleistoje knygoje „Baltų kalbų bruožai iberų pusiasalyje“ teigiama, kad [[gotai]] buvo [[baltai]]. Tokia išvada daryta remiantis atsiliepimais apie [[gotų kalba|gotų kalbą]] rašytiniuose šaltiniuose, [[Ulfilos Biblija]] nagrinėta nebuvo. Toliau savo straipsnyje Zinkevičiaus teigia, jog Statkutė de Rosales sprendžia apie žodžių kilmę iš jų skambesio, nekreipia dėmesio į anksčiau kitų tyrėjų paskelbtas žodžių [[etimologija]]s, kartais pritempia faktus, net sukuria naujus žodžius, kad būtų ką pritempti. Pastarąjį teiginį Zinkevičius pailiustruoja tuo, kad Statkutė de Rosales žodį „[[vestgotai]]“ keičia į „vese gudai“, kur „vese“ turįs būti kilęs iš [[latvių kalba|latviško]] ar [[prūsų kalba|prūsiško]] žodžio „vaciai“, reiškiančio „vakarai“ – nors nesama jokių požymių, kad toks žodis su tokia reikšme egzistuoja.<ref name="ZinkevičiusLituanistica2011"/> Anot Z. Zinkevičiaus, 2011 m. išleistoje knygoje „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ ji teigė, kad jos nuomonė pasikeitė. Ten ji pritarė, kad Ulfilos Biblija parašyta germanų grupės kalba, bet teigė, kad ši kalba buvusi nauja bei greitai išnykusi. Knygoje aiškinama, kad „gotais“ vadinti baltų protėviai „gudai“, kurie ir sunaikinę [[Romos imperija|Romos imperiją]]<ref name="ZinkevičiusLituanistica2011"/>
Šios teorijos paprastai priskiriamos [[pseudoistorija]]i.<ref>http://web.archive.org/web/20110701135619/http://www.mpeleckis.eu:80/recenzijos/541-puiki-knyga</ref><ref>http://alkas.lt/2012/03/15/a-butkus-s-m-lanza-patriotizmas-pseudomokslo-pakuoteje/</ref><ref name="ZinkevičiusLituanistica2011"/> [[Zigmas Zinkevičius|Zigmo Zinkevičiaus]] teigimu, Jūratė Statkutė de Rosales, [[Česlovas Gedgaudas]] ir [[Aleksandras Račkus]] priskirtini vienai „mokyklai“.<ref name="ZinkevičiusLituanistica2011">[[Zigmas Zinkevičius]] „Jūratė Statkutė de Rosales ir gotų istorija“, „[[Lituanistica]]“, 2011, t. 57, nr. 4(86), 472–475 psl., [http://mokslozurnalai.lmaleidykla.lt/publ/0235-716X/2011/4/472-475.pdf]</ref>
* VDU darbuotojai prof. dr. A. Butkus ir dr. Stefano M. Lanza 2012 m. savo straipsnyje [http://alkas.lt/2012/03/15/a-butkus-s-m-lanza-patriotizmas-pseudomokslo-pakuoteje/ "Patriotizmas pseudomokslo pakuotėje"] neigia Aistmarių nerijos ir senuosiuose raštuose minimos Skandzos salos tapatumą, aprašytą Jordano bei įrodinėjamą J. Statkutė de Rosales. Jie teigia, kad patikrino Jordano, Pretorijaus ir kitų autorių tekstus ir jie neįrodo nei minėtojo salos tapatumo, nei gotų baltiškumo, nei pangermanistų sąmokslo. Autoriai teigia kad jų tikslas nebuvo recenzuoti Jūratės Statkutės de Rosales knygos "Europos šaknys ir mes, lietuviai", jie apsiribojo tik lotyniškų ir graikiškų šaltinių tikrinimu bei jų interpretavimu ir kad oponentai turėtų tik džiaugtis, kad jie nesigilino daugiau. <ref>http://alkas.lt/2012/03/15/a-butkus-s-m-lanza-patriotizmas-pseudomokslo-pakuoteje/</ref>
Pavyzdžiui, Zinkevičiaus teigia, jog Statkutė de Rosales sprendžia apie žodžių kilmę iš jų skambesio, nekreipia dėmesio į anksčiau kitų tyrėjų paskelbtas žodžių [[etimologija]]s, kartais pritempia faktus, net sukuria naujus žodžius, kad būtų ką pritempti.<ref name="ZinkevičiusLituanistica2011"/> Pastarąjį teiginį Zinkevičius pailiustruoja tuo, kad Statkutė de Rosales žodį „[[vestgotai]]“ keičia į „vese gudai“, kur „vese“ turįs būti kilęs iš [[latvių kalba|latviško]] ar [[prūsų kalba|prūsiško]] žodžio „vaciai“, reiškiančio „vakarai“ – nors nesama jokių požymių, kad toks žodis su tokia reikšme egzistuoja.<ref name="ZinkevičiusLituanistica2011"/>
== Bibliografija ==
=== Išleistos knygos ===
* Baltų kalbų bruožai Iberų pusiasalyje. – Čikaga: Devenių kultūros fondas, 1985.
* Los Godos (2 laidos). – Karakasas: Ediciones de la Revista Zeta, 1998, 1999.
* Senasis aisčių giminės metraštis. – Kaunas: Č. Gedgaudo labdaros fondas, 2009. – 274 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-966-01-2
* Europos šaknys ir mes, lietuviai. - Vilnius: Versmė, 2011.
=== Svarbesni straipsniai ===
* Šokiai ir sambūriai, Klivlendas, 1972 m. Serija straipsnių apie lietuviškų liaudies šokių simboliką, palyginant ją su Europos folklorinių šokių simbolika.
* La glasnost puesta a prueba (Glasnost kokybės kontrolė), Venesuela, 1989 m. kovo mėn. serija straipsnių apie kelionę į Lietuvą.
* Las cuatro mentiras sobre los godos (keturi melai apie gudus), Andų universitetas, Merida, Venesuela, 2008.
* Cultura goda (Gudų kultūra), Valensijos universiteto leidinys, Ispanija, 2008.
* El idioma que hablaron los godos (kalba, kuria kalbėjo gudai), Valensijos universiteto leidinys, 2009.
* [http://on.lt/gudu-poveikis-ispanu-kalbai Kaip kalbėjo gudai atvykę į Ispaniją, Lietuva Internete, 2009.]
* Nuo 1985 m. kas savaitę rašo savo leidžiamo "Zetos" žurnalo vedamajį.
* Nuo 1990 m. tvarko savaitinę skiltį Venesuelos dienraštyje "El Nuevo Pais"
== Apdovanojimai ==
|
