Žlugus Pirmajai antiprancūziškajai koalicijai, išnyko Prancūzijos užpuolimo grėsmė. Konventas 17951785 m. [[rugpjūčio 17]] d. patvirtino vadinamąją [[1795 m. Prancūzijos Konstitucija|III metų konstituciją]], kuri rugsėjį plebiscitu buvo ratifikuota ir įsigaliojo 1795 m. [[rugsėjo 26]] d. Pagal Konstitucijos nuostatas buvo įsteigta [[Direktorija]] ir pirmasis Prancūzijos istorijoje dviejų rūmų parlamentas. Jį sudarė Penkių šimtų atstovų taryba (''le Conseil des Cinq-Cents'' – 500 taryba) ir 250 seniūnų taryba (''le Conseil des Anciens'' – Seniūnų taryba). Vykdomoji valdžia atiteko 5 direktoriams, kuriuos kasmet išrinkdavo Seniūnų taryba iš Penkių šimtų tarybos sudaryto sąrašo. Ketveri Direktorijos valdymo metai pasižymėjo jos despotizmu ir nuolatiniais bruzdėjimais. Jei rinkimai baigdavosi ne Direktorijos naudai, ji pasitelkdavo kariuomenę priešininkams malšinti. Kariuomenei vadovavęs Napoleonas po pergalių [[Egiptas|Egipte]] ir Europoje tapo vis populiaresnis. 1799 m. lapkritį Napoleonas [[Napoleonas Bonapartas#Briumero 18 perversmas|Briumero 18 perversmo metu]] nuvertė Direktoriją ir įsteigė [[Konsulatas (Prancūzija)|Konsulatą]]. Šis perversmas laikomas revoliucijos Prancūzijoje pabaiga.
