Franz Lehár: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SubRE (aptarimas | indėlis)
SubRE (aptarimas | indėlis)
Eilutė 38:
[http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/19651 Operetė „Linksmoji našlė“ </br>lietuvių k., LRT archyvas]
|}
Vėlyvaisiais metais F. Leharas užsiėmė savo operečių muzikos adaptavimu [[kino filmas|kino filmams]] ir sukūrė vienui vieną stambų kūrinį, operą „Džudita“ (''Giuditta''), kuri pastatyta 1934 m. Vienos valstybiniame operos teatre su H. Tauberiu ir Jarmila Novotna pagrindiniuose vaidmenyse. Opera buvo transliuota per 120 radijo stočių. 1935 m. F. Leharas įsteigė savo leidybinę firmą „Glocken Verlag“, kad perimtų savo kūrinių leidybos teises iš bankrutavusio buvusio leidėjo. Jis supirkinėjo teises į savo kūrinius su pažymėtina išimtimi − teisių į „Linksmąją našlę“ jam nepavyko įgyti. [[Fašistinė Vokietija|Fašistinei Vokietijai]] okupavus Austriją ir [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu F. Leharas gyveno Vienoje ir Bad Išlyje. Jo padėtis buvo labai trapi, nes jo žmona buvo žydė ir keletas jo artimų kūrybinių bendradarbių žuvo koncentracijos stovyklose. [[Adolfas Hitleris|A. Hitleris]] asmeniškai mėgo „Linksmąją našlę“ ir tikriausiai tai apsaugojo F. Leharą nuo persekiojimo. Po karo jam pradėjo grėsti įtarimai dėl bendradarbiavimo su fašistais, jis su šeima pasitraukė į [[Ciurichas|Ciurichą]] Šveicarijoje, kur 1947 m. mirė jo žmona. F. Leharas mirė 18481948 m. spalio 24 d. grįžęs [[Bad Išlis|Bad Išlį]], kur palaidotas. Jo viloje Bad Išlyje įsteigtas F. Leharo vardo muziejus.
 
F. Leharo operetė „Linksmoji našlė“ pastatyta [[Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras|Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre]] 2003 metais.<ref>[http://www.opera.lt/archyvas/spektakliai-archyvas/operetes/linksmoji-nasle opera.lt]</ref>