Prieštankinis šautuvas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Pirmojo pasaulinio karo metais [[JAV]] sukurėsukūrė pusės colio kalibro šovinį kovai prieš [[lėktuvas|lėktuvus]]. Šis šovinys buvo panaudotas [[1919 m.]] sukurtam stambaus kalibro JAV kulkosvaidžiui ''M1919 Browning'' (''M1919 Browning machine gun''), kuris vėliau buvo naudojamas ir kaip kulkosvaidis prieš [[lengvasis tankas|lengvuosius tankus]] bei šarvuotąsias mašinas.

Antrojo pasaulinio karo pradžioje daug valstybių naudojo stambaus kalibro prieštankinius šautuvus, kurių kulkų geitisgreitis buvo didelis (pvz., prieš APK populiarus britų 0,55 colio ''Boys'' prieštankinis šautuvas (''.55 in Boys Anti-Tank Rifle''). Tokie šautuvai buvo pakankamai veiksmingi prieš lengvuosius tankus (pvz., vokiškus ''Panzer I'' ir ''Panzer II'').

Tankų šarvai toliau stiprėjo, ir vieno žmogaus nešiojami to meto stambaus kalibro šautuvai tankų šarvų ėmė nebeįveikti. Efektyvumo nebepakako net 20 mm (o tai jau praktiškai patrankinis kalibras, nemažai automatinių patrankų yra būtent 20 mm) prieštankiniams šautuvams. Prieštankiniai šautuvai imti naudoti tik kovai su lengvaisiais tankais, šarvuočiais, lengvais lauko įtvirtimaisįtvirtinimais ir pan.