Suomija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Suomijos dailė susiformavo po sakralinio meno, tapybos ant sienų bažnyčiose ir kt. atsiradimo viduramžiais. Tarptautinį lygį pasiekusios tapybos ir skulptūros tobulėjimas ir atsiradimas Suomijoje susijęs su [[Švedija]], kuriai Suomija priklausė ilgus šimtmečius. Ypatingai laikotarpis nuo [[1880]] m. iki [[1910]] m., kai kūrė dailininkai [[Albert Edelfelt]], [[Akseli Gallen-Kallela]], Eero Järnefelt, Pekka Halonen, Magnus Enckell, [[Hugo Simberg]], [[Helene Schjerfbeck]] ir skulptoriai Ville Valgren, vadinamas „Suomijos meno aukso amžiumi“. Suomių dizainas tapo populiarus [[Alvar Aalto]] projektų dėka.

 

Dar iki Suomijos krikšto [[suomiai]] turėjo turtingą žodinę liaudies poeziją, kurios motyvai buvo pagoniška [[suomių mitologija]]. Literatūra atsirado [[XIII amžius|XIII a.]] prasidėjus Suomijos krikštui, tačiau buvo labai menka, tai buvo daugiausiai lotyniški sakraliniai tekstai. Pirmieji tekstai [[suomių kalba]] atsirado [[XVI amžius|XVI a.]] po [[Reformacija|Reformacijos]], kuri skelbė, kad Dievo žodį reikia skelbti žmonių kalba. Garsūs suomių rašytojai yra [[Frans Eemil Sillanpää]], [[Tuvė Janson]], [[Mika Waltari]] ir kiti.