|
| pastabos =
|vikiteka=Category:Amintore Fanfani }}
'''Amintore Fanfani''' ([[1908]] m. [[vasario 6]] d. – [[1999]] m. [[lapkričio 20]] d.) – buvęs [[Italija|Italijos]] politikas, kuris net penkis kartus buvo [[Italijos ministras pirmininkas|šalies ministru pirmininku]]. Fanfani vadinamas vienu žinomiausiu Italijos politiku po [[IIAntrasis pasaulinis karas|IIAntrojo pasaulinio karo]] ir istorinis Italijos krikščionių demokratų partijos narys. Jo politinė karjera tęsėsi daugiau nei 30 metų.
== Biografija ==
Fanfani gimė Pieve Santo Stefano miestelyje [[Toskana|Toskanos]] regione. [[1932]] m. jis baigė ekonomikos ir verslo mokslus [[Milanas|Milane]]. Šiuo laikotarpiu jis išleido didelį skaičių ekonomikos, istorijos, religijos ir kitų temų darbų visoje [[Europa|Europoje]].
Jis prisijungė prie Italijos [[Fašizmas|fašistų]] partijos palaikydamas režimo idėjas apie klasių bendradarbiavimą. Savo darbuose jis dažnai gindavo šias idėjas. Juose jis rašė: "vieną dieną Europa bus viena milžiniška antinacionalinė vietovė, kuriai vadovaus Italija ir [[Vokietija]]. Visa Europa priims autoritarines vyriausybes ir pakeis savo konstitucijas pagal fašizmo principus. "<ref>[http://www.time.com/time/magazine/article/0,9171,868573,00.html Moving to the Left ([[Anglų kalba|ang.]])]</ref>
Jis taip pat nuolat rašydavo straipsnius apie [[Rasizmas|rasizmą]] fašistiniam Italijos laikraščiui ''La difesa della razza''.
Metais, praleistais Milane, jis prisijungė prie Mažųjų profesorių grupės, kurios nariai gyvendavo atsiskyrę vienuolynuose ir vaikščiodavo basomis. Tuo metu jie suformavo Demokratų judėjimo branduolį. Dažnai susiburdavo padiskutuoti apie katalikybę ir visuomenę. Po Italijos pasidavimo IIAntrajame pasauliniame kare [[1943]] m. [[rugsėjo 8]] d. ši grupė buvo išformuota. Po karo Fanfani išvyko į [[Šveicarija|Šveicariją]].
Vėliau grįžęs jis buvo paskirtas naujai sukurtos Krikščionių demokratų partijos viceprezidentu. Jis buvo vienu jauniausiu politinės partijos lyderių.
Jis buvo išrinktas į Konstitucinę asamblėją, kuri buvo atsakinga už naujos Italijos Respublikos konstitucijos parengimą. Pirmasis konstitucijos sakinys buvo pasiūlytas Fanfani – "Italijos„Italijos Respublika yra demokratiška, išaugusi darbe"darbe“. [[1948]] m. jis buvo išrinktas į šalies parlamentą.
ŠsštajameŠeštajame dešimtmetyje Fanfani bandė suderinti darbus savo partijoje ir šalies politikoje. Nuo [[1954]] m. jis dirbo keliose vyriausybėse kaip jos vadovas. Kai kurios vyriausybės dirbo labai trumpai. Štai pirmoji Fanfani kadencija premjero poste truko vos 21 dieną, nes jo neparėmė šalies parlamentas.
Dar kartą premjeru jis buvo nuo [[1958]] m. liepos iki [[1959]] m. sausio. Tačiau sausio mėnesį jis nesutarė su savo partija ir vėl buvo priverstas pasitraukti iš premjero posto. Iš šio įvykio Fanfani pasimokė ir vėliau rodėsiekė didesniusdidesnių kompromisuskompromisų ir pasitarimuspasitarimų su savo partija. Nuo [[1960]] m. liepos iki [[1962]] m. vasario ir nuo [[1962]] m. vasario iki [[1963]] m. gegužės jis dar kartą ėjo šalies ministro pirmininko pareigas, kai jis sulaukė Italijos socialistų partijos palaikymąpalaikymo.
[[1964]] m. jis nesėkmingai dalyvavo [[Italijos prezidentas|šalies prezidento]] rinkimuose ir po to buvo priverstas pasitraukti iš aktyvios politikos. [[1965]] m. ir laikotarpyje tarpnuo [[1966]]- m. iki [[1968|68]] m. jis dirbo užsienio reikalų ministru. [[1971]] m. jis dar kartą dalyvavo prezidento rinkimuose, tačiau ir vėl pralaimėjo. Kaip paguodai, jisVėliau buvo paskirtas Italijos senatoriumi visam likusiam gyvenimui.
Nuo [[1982]] m. iki [[1983]] m. jis buvo šalies ministru pirmininku buvo ketvirtą vietą. Trumpą laikotaprį [[1987]] m. jis dar kartą (penktą) dirbo premjero poste.
[[1999]] m. [[lapkričio 20]] d. Fanfani mirė [[Roma|Romoje]].
{{start box}}
| 