Nigeris: Skirtumas tarp puslapio versijų

Nigerio tautų istorija prasidėjo I mūsų eros tūkst., plečiantis [[Transsacharinė prekyba|transsacharinei prekybai]], kurios keliai sujungė Viduržemio jūros pietines pakrantes su į pietus nuo [[Sachara|Sacharos]] buvusiomis tautomis. Pirmaisiais mūsų eros amžiais buvo apgyvendintas [[Ayras]], Nigeryje suklestėjo garsūs prekybiniaiprekybos miestai (pvz., [[Agadesas]] ir [[Tahua]]).

Dabartinės Nigerio teritorijos pietinė dalis priklausė [[Sahelio civilizacija]]i, ir ruože tarp [[Nigeris (upė)|Nigerio upės]] ir Čado ežero apie [[VIII a.]] aukštą kultūrą sukūrė [[hausai]] (jų teritorijos apėmė ir dab. [[Nigerija|Nigerijos]] šiaurinę teritoriją). [[Hausų valstybės]] ([[Gobiras]], [[Kacina]], [[Kanas]], [[Zamfara]]) ir kitikitos apėmė tiek šiaurės [[Nigerija|Nigerijos]], tiek pietų Nigerio teritorijas. [[XI a.|XI]]-[[XIV a.]] hausų teritorijoje įsitvirtino islamas, suklestėjo savitas menas ir kultūra. Hausai kontroliavo pelningą prekybą.

Tuo pat metu vakarinė Nigerio dalis priklausė [[Malio imperija|Malio]], vėliau [[Songajus|Songajaus]] valstybėms. Rytinėje dalyje prie [[Čado ežeras|Čado ežero]] susikūrė [[Kanemas|Kanemo]], ir [[Bornu]] valstybės.

[[XVIII a.]] pabaigoje pietinio Nigerio teritorijoje prasidėjo [[Fulbių imperija|fulbių džihadas]] ir [[fulbiai]] sukūrė čia įkūrė [[Sokoto kalifatas|Sokoto kalifatą]], apėmusį taip pat ir šiaurės Nigeriją.

[[XIX a.|XIX]] ir [[XX a.]] sandūroje fulbių emyratai, sudarę kalifatą, buvo padalinti tarppasidalinti [[Prancūzijos Vakarų Afrika|Prancūzijos Vakarų Afrikos]] ir [[Britų Šiaurės Nigerija|Britų Šiaurės Nigerijos]], tokiu būdu įtvirtinant dabartinę pietinę Nigerio sieną. Visos kitos valstybės sienos atsirado vėliau, padalijus Prancūzijos koloniją į administracines sritis. Viena tų sričių ir tapo Nigeris. [[1960]] m. jis išsikovojo nepriklausomybę išnuo [[Prancūzija|Prancūzijos]].

Pirmuoju šalies prezidentu atgavus nepriklausomybę nuo [[Prancūzija|Prancūzijos]] [[1960]] m. tapo [[Hamanis Dioris]]. [[1974]] m. po ginkluoto perversmo prezidento režimas buvo nuverstas. Tam įtakos turėjo šalyje susiklosčiusi įtempta situacija dėl prezidento, įtarimųįtariamo [[korupcija]]. Po prezidento nuvertimo į valdžią atėjo pulkininkas [[Seinis Kunče]], kuris, padedamas nedidelių karinių grupuočių, šalį valdė iki savo mirties [[1987]] metais.

Po jo mirties valstybės valdymą perėmė pulkininkas [[Ali Saibo]], kurisjis išlaisvino politinius kalinius, liberalizavo Nigerio įstatymus beiir paskelbė naują [[konstitucija|konstituciją]]. Tačiau Saibo reformos žlugo, studentams bei įvairioms organizacijoms ėmus reikalauti naujonaujos režimosantvarkos ir daugiapartinės valdymo sistemos. Saibo režimas galiausiai pasidavė šalies reikalavimams bei žlugoir [[1990]] m. žlugo. Buvo išleista nauja [[konstitucija]], laikomirengiami atviri rinkimai, kuriamos naujos institucijos bei nepriklausomi laikraščiai.

[[2010]] m. [[vasario 19]] d. įvykdytas valstybės perversmas, kurio metu buvo nuverstas prezidentas Mamadou Tandžia. ValdžiaValdžią užėmė Aukščiausioji demokratijos atkūrimo taryba.

Nigeris yra suskirstytas į 7 departamentus ir vieną sostinės rajoną. Departamentai suskirstyti į 36 aplinkinius rajonus, kurie dar sudalinti į 129 komunas.

Nigeris ribojasi su septyniomis valstybėmis, jo valstybinės sienos ilgis – 5 697 kilometrų. Ilgiausia yra pietinė siena su [[Nigerija]] (1 497 km), paskui sekaeina rytinė siena su [[Čadas|Čadu]] (1 175 km), šiaurinė bei šiaurės vakarų siena su [[Alžyras|Alžyru]] (956 km) ir [[Malis|Maliu]] (821 km). Nigeris taip pat ribojasi su [[Burkina Fasas|Burkina Fasu]] (628 km) ir [[Beninas|Beninu]] (266 km) pietvakariuose bei [[Libija]] (354 km) šiaurėje ir šiaurės rytuose.

Žemiausias taškas yra Nigerio upė, kuri yraji pakilusi 200 metrų virš jūros lygio. Aukščiausia viršukalnė – [[Monts Bagzane]], kuriosjos aukštis yra 2 022 metrai.

Nigeris yra skurdžiausia pasaulio valstybė, užimanti paskutinę vietą [[Jungtinių Tautų vystymo programa|Jungtinių Tautų vystymo programos]] [[žmogaus socialinės raidos indeksas|žmogaus socialinės raidos indeksų]] sąraše. Nigeris – [[Afrika į pietus nuo Saharos|Afrikos į pietus nuo Saharos]] šalis, neturinti išėjimoprieigos įprie jūrąjūros. Pagrindinės šalies ūkio šakos yra natūrinė žemdirbystė, gyvulininkystė ir vienų didžiausių pasaulyje [[Uranas (chemija)|urano]] klodų panaudojimasnaudojimas. Nigerio ekonomikai neigiamosneigiamą įtakosįtaką turidaro besikartojantysbesikartojančios sausrų periodaisausos, žemės virtimas dykuma, žmonių skaičiaus augimas (2,9 proc.) beiir sumažėjusi tarptautinės rinkos urano paklausa tarptautinėje rinkoje.

Nigeris priklauso [[Vakarų Afrikos pinigų sąjunga]]i, kurios visos aštuonios valstybėsšios narėssąjungos valstybės naudojasi bendra valiuta, [[CFA frankas|CFA franku]], beiir vienu [[Vakarų Afrikos valstybių centrinis bankas|Vakarų Afrikos valstybių centriniu banku]] (BCEAO).

2000 m. gruodžiogruodį mėn. Nigeris įgijo teisę gauti padidintą skolos sušvelninimą pagal [[Tarptautinis valiutos fondas|Tarptautinio valiutos fondo]] (TVF) Sunkiai įsiskolinusių neturtingų šalių (HIPC) programą beiNigeris pasiekėįgijo susitarimąteisę suskolintis Fondulengvesnėmis dėlsąlygomis ir susitarė su Skurdo mažinimo ir augimo programos fondu (PRGF). SkolosDėl sušvelninimosušvelnintos dėkaskolos sumažinamimažinami Nigerio metinės skolos aptarnavimotvarkymo mokesčiai ir taip sukuriamasudaryta lėšų pagrindinei sveikatos priežiūrai, pradiniam ugdymui, [[ŽIV]] ir [[AIDS]] prevencijai, kaimiškosioskaimiškų vietovėsvietovių infrastruktūrai ir kitoms priemonėms, siekiančiomskuriomis mažintimažinamas skurdąskurdas. 2005 m. gruodžio mėn.gruodį buvo paskelbta, jog Tarptautinis valiutos fondas sušvelnina Nigerio skolą 100 procentų. Nigeris buvo atleistas nuo 86 milijonų JAV dolerių skolos Tarptautinės valiutos fondui, be to, Nigeriui dar buvo suteikta finansinė parama pagal HIPC programą. Beveik pusę vyriausybės biudžeto pajamų sudaro parama iš užsienio. Šalies ūkioūkis plėtrosgali perspektyvosplėstis yradėl naftos, aukso, anglies bei kitų mineralinių išteklių eksploatacijagavybos: per pastaruosius keletą metų nežymiai augo urano kainos. Dėl 2005 metų sausros ir skėrių antpuolio 2,5 milijono nigeriečių patyrė maisto nepriteklių.

Daugiausiai Nigeryje [[hausai|hausų]] ir [[songajai|songajų]] etninių grupių atstovų. Hausai taip pat sudaro didelę dalį [[Nigerija|Nigerijos]] gyventojų, o sangajai dar įsikūrę ir [[Malis|Malio]] regionuose. Abi tautinės grupės, taip kaip ir [[gurmančiai]], yra sėslūs ūkininkai, gyvenantys ariamuose plotuose šalies pietuose. Likusieji Nigerio žmonės priklauso gyvulius auginančioms klajoklių gentims: [[fulaniai|fulaniams]], [[tuaregai|tuaregams]], [[kanuriai|kanuriams]], [[arabai|arabams]] bei [[tubu]] genčiai. Dėl greitai augančio gyventojų skaičiaus bei ribotų gamtos išteklių vis dažniau kyla konfliktų tarp gyvulių augintojų beiir žemdirbių.

Didelis Nigerio kūdikių mirštamumas – šiam Afrikos regionui būdingas bruožas. Vis dėlto vaikų (nuo 1 iki 4 metų) mirštamumas čia nepalyginamainepalyginti aukštas – 248 iš 1000 gyventojų. To priežastis yra prasta sveikatos priežiūra beiir maisto nepritekliustrūkumas. Organizacijos [[Gelbėkime vaikus]] duomenimis, Nigerio kūdikių mirštamumas yra– didžiausias pasaulyje. Tačiau Nigeryje taip pat gimsta daugiausiaidaugiausia kūdikių: vienai moteriai gimstatenka 7,2 vaiko. Tai reiškia, kad beveik pusė (49 %) Nigerijos gyventojų yra jaunesni nei 15 metų. Nuo 1996 m. iki 2003 m. pradinę mokyklą lankė 30 % gyventojų – 36 % berniukų ir tik 25 % mergaičių. Ugdymas taip pat vyksta [[musulmonai|musulmoniškose]] mokyklose [[medresa|medresose]].

Dauguma Nigerio gyventojų – musulmonai (80 %). Šalies gyventojai taip pat išpažįsta [[animizmas|animizmą]] (15 %), [[protestantizmas|protestantiškąją]] bei [[katalikybė|katalikiškąją]] [[krikščionybė|krikščionybę]] (5 %). Šalyje taipauga pat augair [[Jehovos liudytojai|Jehovos liudytojų]] gretos.

Nigeris – [[Sahelis|Sahelio]] kultūrinio regiono dalis. Krašto kultūra yra glaudžiai susijusi su [[Islamas|Islamoislamo]] tikėjimu, tačiau vis dar jaučiama prieš Islamoislamo įsivyravimą atsiradusių tradicijų įtaka. Po nepriklausomybės atkūrimo, daugiau dėmesio skiriama kultūriniam paveldui: tradicinei architektūrai, liaudies dirbiniams, šokiams bei muzikai. Padedant [[Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija]]i, šalies sotinėjesostinėje [[Niamėjus|Niamėjuje]] įkurtas regioninis centras, kuriojo tikslas yra– užrašyti žodžiu perduodamas tradicijas. Reikšmingiausias Nigerio kultūros centras – Nacionalinis Niamėjaus muziejus.