Plutonas (nykštukinė planeta): Skirtumas tarp puslapio versijų

Plutoną galima pamatyti tik pro didelį [[teleskopas|teleskopą]], kadangi didžiausias regimasis jo [[spindesys]] lygus 14,7 ryškio; kampinis skersmuo 0,11". Plutono orbitos plokštuma pasvirusi į [[Ekliptika|ekliptiką]] labiau negu bet kurios planetos, dėl to iš [[Žemė]]s jis kartais matomas už Zodiako juostos. Plutono efektinė temperatūra – apie 32 °K. Plutonas yrasantykinai sudarytasnedidelis, daugiausiamažesnis išuž akmenskai irkurių ledoplanetų irpalydovus – jo masė yra santykinaimaždaug mažas. Maždaugkaip penktadalis Žemės Mėnulio. masės,Didžiąją jisjo mažesnisdalį neisudaro kaiuolienos kurių planetųir palydovailedas. Būdamas perihelyje, turi metano [[atmosfera|atmosferą]], [[slėgis]] prie paviršiaus lygus 0,000151 Žemės atmosferos slėgio. Plutono viena diena trunka apie 6,39 Žemės dienos.

XX-ajame amžiuje daugelis objektų panašių į Plutoną buvo aptikti išorinėje Saulės sistemoje, visų pirmas Eris 2005 m., kuris yra 27% masyvesnis už Plutoną. 2006 m. rugpjūčio 24 d. Tarptautinė astronomų sąjunga (IAU) apibrėžė, kąpateikė reiškiaSaulės būtisistemos [[planeta|planetos]] saulės sistemojeapibrėžimą. ŠisJuo apibrėžimasremiantis, netaikomasPlutonas Plutonuinėra kaip planetaiplaneta ir pridūrė,kartu kadsu jisEriu tampair naujosCerera patenka kategorijosį naują [[nykštukinė planeta|nykštukinių planetų]] kartu su Eriu ir Cererakategoriją.